Asociacija „Visuotinė gynyba“ ketvirtadienį pristatė pirmąjį Lietuvos visuotinės gynybos modelį bei jo įgyvendinimo planą iki 2030 metų. Dokumente numatyta 51 priemonė, turinti sustiprinti valstybės, verslo ir visuomenės pasirengimą krizėms ir karui.
Parengtame modelyje išskirtos šešios strateginės kryptys ir septyni nacionaliniai prioritetai.
Siūloma stiprinti visuomenės pasiryžimą ginti valstybę ir jos įsitraukimą į gynybą, įgyvendinant visuotinį šaukimą. Taip pat numatoma įsteigti nacionalinę instituciją, kuri koordinuotų pasirengimą visuotinei gynybai ir turėtų aiškiai apibrėžtus įgaliojimus, bei sukurti psichologinio atsparumo stiprinimo struktūrą.
Plane siūloma užtikrinti ilgalaikį finansavimą per valstybės visuotinės gynybos programą. Nacionalinio saugumo kursai turėtų padėti plėtoti nuolatinį vadovų ir institucijų bendradarbiavimo tinklą. Iki 2027 metų taip pat siūloma sukurti vientisą krizių ir karo meto teisinio reguliavimo sistemą, o verslą įtraukti į pasirengimo, veiklos tęstinumo, tiekimo bei atsargų kaupimo planavimą.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas per ketvirtadienį vykusią spaudos konferenciją pabrėžė, kad planas atskleidė bendro supratimo ir kolektyvinės atsakomybės svarbą valstybės pasirengimui gynybai. Jo teigimu, gynyboje turi dalyvauti visi.
Modelis parengtas išnagrinėjus kitų užsienio valstybių patirtį ir gynybos planavimo pratybose įvertinus siūlomus sprendimus.
Dokumente taip pat numatyta kiekvienai užduočiai paskirti atsakingą vykdytoją, nustatyti terminą ir reikalingus išteklius. Pasirengimą siūloma kasmet tikrinti atliekant nepriklausomą vertinimą.
Kaip skelbė BNS, ketvirtadienį Valstybės gynimo taryba (VGT) susitarė nuo 2032 metų Lietuvoje įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į kariuomenę.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad įsigaliojus visuotiniam šaukimui kasmet į kariuomenę būtų pašaukiama apie 7,5 tūkst. jaunuolių. Merginos ir toliau galėtų tarnauti savanoriškai. Šiuo metu kasmet į kariuomenę pašaukiama daugiau nei 5 tūkst. jaunuolių.
