Ketvirtadienį Prezidentūroje posėdžiaus Valstybės gynimo taryba (VGT). Prezidento vadovaujamos tarybos darbotvarkėje – integruotos oro erdvės gynybos įgyvendinimas ir perėjimas prie visuotinio šaukimo.
Posėdyje taip pat numatoma aptarti, kaip tobulinti visuomenės įspėjimo apie oro atakos pavojų sistemą, bei bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone galimybes. Šias temas, likus dienai iki posėdžio, BNS nurodė Prezidentūra.
Diskusijos dėl visuotinio šaukimo datos
Rugsėjo viduryje Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba paskelbė, kad VGT rekomenduos greičiau įgyvendinti visuotinį šaukimą.
Šią savaitę opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pasiūlė tokį modelį Lietuvoje pradėti taikyti 2030 metais. Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat mano, kad būtina nustatyti datą, nuo kada visuotinis šaukimas būtų įvestas, tačiau pabrėžia, jog tam reikia tinkamai pasirengti.
Krašto apsaugos ministerijos sausį sudarytame 2026 metų karo prievolininkų sąraše buvo 42 tūkst. 556 jaunuoliai. Iš jų šiemet planuota pašaukti 5 tūkst. asmenų.
Įprastai šauktiniai Lietuvoje tarnauja devynis mėnesius, tačiau šiemet atsirado galimybė pasirinkti trumpesnę privalomosios karo tarnybos trukmę – tarnauti tris, šešis arba devynis mėnesius.
Į tarnybą taip pat kviečiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai, o ateityje jų kasmet ketinama pašaukti vis daugiau. Dalis politikų teigia, kad šis sprendimas Lietuvą palaipsniui artina prie visuotinio šaukimo.
Rugpjūtį asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik 80 proc. šalies gyventojų pritaria visuotinio šaukimo įvedimui. Apklausos dalyviai pirmenybę teikė vyrų šaukimui.
VGT posėdis rengiamas tuo metu, kai Seime svarstomas kitų metų valstybės biudžetas. Jame gynybai numatoma skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,8 mlrd. eurų.
