Buvęs Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius esą svarstė galimybę jėga ginčyti rinkimų rezultatus, remdamasi „The Times“ praneša „Clash Report“. Teigiama, kad galimos konfrontacijos buvo išvengta po Europos lyderių įsikišimo.
Spalio 25 dieną A. Vučičiaus vadovaujama koalicija parlamente prarado daugumą studentų telkiamam opoziciniam judėjimui.
Belgrade telktos policijos ir civilių pajėgos
Buvęs Serbijos specialiojo antiteroristinio padalinio vadas Spasoje Vulevičius teigė, kad sostinėje buvo sutelkti policijos pareigūnai ir civilių grupės, pasirengusios galimai konfrontacijai.
Jo teigimu, sekmadienį į Belgrado centrą buvo pasiųsta 4 000 policininkų ir 3 000 chuliganų, kurie turėjo saugoti režimą. S. Vulevičius sakė esąs visiškai įsitikinęs, kad A. Vučičius ketino nepripažinti rinkimų rezultatų.
Pranešama, kad juodai apsirengę vyrai telkėsi į 20–30 žmonių grupes, o uniformuoti pareigūnai užėmė pozicijas. Gatvėse buvo ribojamas eismas, be to, kai kur išjungtas apšvietimas.
Apie 21.30 val. pajėgos pradėjo trauktis – tuo metu A. Vučičius viešai pripažino, kad jo koalicija pralaimėjo.
„Studentų sąrašo“ atstovas Radomiras Saičičius taip pat tvirtino, kad buvo parengtas planas rinkimų rezultatams užginčyti, jei balsų skirtumas būtų nedidelis.
Anot jo, A. Vučičius sulaukė daugybės policijos ir kitų asmenų skambučių. Jie esą įspėjo, kad konfrontacija gali turėti rimtų pasekmių, ir privertė politiką pakeisti sprendimą.
Ilgametį Serbijos lyderį įveikė studentų judėjimas
Serbijos politikoje 14 metų dominavęs populistas A. Vučičius, garsėjęs autoritariniais valdymo metodais, sekmadienį pripažino savo dešiniosios Serbijos pažangos partijos pralaimėjimą visuomeniniam studentų judėjimui.
Beveik dvejus metus protestams vadovavę studentai galiausiai išstūmė A. Vučičiaus politinę jėgą iš valdžios ir pasiekė istorinę politinės valdžios kaitą.
56 metų politikas anksčiau dažniausiai įveikdavo oponentus ir tikėjosi tai padaryti dar kartą. Prieš rinkimus jis pasirinko Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui priskiriamą politinį manevrą – pasitraukė iš prezidento pareigų, kad galėtų pretenduoti į ministro pirmininko postą.
Vėliau A. Vučičius vykdė agresyvią kampaniją. Valstybinė žiniasklaida jį palankiai rodė visą parą, oponentai buvo puolami, rinkėjams dalyti pinigai ir žadėtos didesnės pensijos, nauji keliai bei pigesni vaistai.
Vis dėlto ši strategija nepadėjo. Įvairias jaunimo grupes suvienijusio judėjimo teiginys, kad A. Vučičiaus valdymo metais įsigalėjusi korupcija, nepotizmas ir organizuotas nusikalstamumas ardo šalį iš vidaus, sulaukė plataus palaikymo.
Studentų protestai prasidėjo 2024 metais, kai šiaurės Serbijoje esančioje renovuotoje geležinkelio stotyje sugriuvus stogeliui žuvo 16 žmonių. Po tragedijos buvo kaltinama, kad dėl korupcijos ir aplaidumo darbai atlikti nekokybiškai, todėl konstrukcija galiausiai sugriuvo.
Po pralaimėjimo A. Vučičius kaltino užsienio valstybes kišimusi. Jis teigė, kad vadinamoji revoliucija buvo tiesiogiai remiama įvairių Europos šalių ir Amerikos „giliosios valstybės“, nusistačiusios ir prieš prezidentą Donaldą Trumpą.
Nuo ultranacionalisto iki politiko, laviravusio tarp galių
Daugiau kaip 30 metų trunkančios politinės karjeros pradžioje A. Vučičius buvo kraštutinis nacionalistas, rėmęs agresiją prieš ne serbų tautybės gyventojus buvusioje Jugoslavijoje. Vėliau jis tapo populistu, nuolat keitusiu pozicijas ir bandžiusiu laviruoti tarp pasaulio galybių.
XX amžiaus paskutinio dešimtmečio karų metu A. Vučičius buvo vienas iš radikaliosios partijos lyderių, palaikiusių „Didžiosios Serbijos“ idėją. Tokia valstybė būtų apėmusi ir serbų mažumos gyvenamas Kroatijos bei Bosnijos teritorijas. Ši politika plačiai laikoma viena iš pagrindinių kruvinų konfliktų priežasčių. Per juos žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o milijonai buvo priversti palikti namus.
A. Vučičius taip pat garsėjo ugningomis kalbomis. Viename pasisakyme Serbijos parlamente jis pareiškė, kad už kiekvieną Bosnijos kare nužudytą serbą turėtų mirti 100 Bosnijos musulmonų. Vėliau politikas tvirtino, kad šie žodžiai neturėjo būti suprasti pažodžiui.
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, eidamas informacijos ministro pareigas, A. Vučičius prižiūrėjo priemones prieš žiniasklaidos priemones, kritikavusias tuometį prezidentą Slobodaną Miloševičių. Joms buvo skiriamos didelės baudos arba jos uždaromos.
Prieš pat jo partijos pergalę 2012 metų rinkimuose A. Vučičius atsisakė ultranacionalistinės retorikos ir pradėjo deklaruoti proeuropietišką poziciją.
Prieš rinkimus vėl atsigręžė į Maskvą
Valdžioje A. Vučičius save pristatė kaip Europą ir Rusiją palaikantį politiką bei D. Trumpo gerbėją. Tačiau prieš lemiamus rinkimus, bandydamas susigrąžinti mažėjantį rinkėjų palaikymą, jis vėl priartėjo prie kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir V. Putino.
Praėjusį mėnesį, nepaisydamas Europos Sąjungos kritikos, A. Vučičius leido Belgrade su didvyriams rodoma pagarba palaidoti Ratko Mladičių. Buvęs Bosnijos serbų kariuomenės vadas Nyderlanduose veikiančio Jungtinių Tautų teismo buvo pripažintas kaltu dėl genocido.
Likus kelioms dienoms iki rinkimų A. Vučičius gyrėsi, kad V. Putinas išreiškė viltį, jog jis taps ministru pirmininku. Taip politikas atsisakė proeuropietiškos pozicijos, kuri 2012 metais padėjo jo populistinei partijai ateiti į valdžią.
Maskvoje – nevienodos reakcijos į Vučičiaus pralaimėjimą
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė besitikintis, kad po A. Vučičiaus pasitraukimo suformuota vyriausybė išsaugos draugiškus santykius su Rusija.
A. Vučičius neprisidėjo prie ES sankcijų Maskvai dėl karo Ukrainoje, nors Serbija oficialiai siekia narystės 27 valstybes vienijančioje Europos Sąjungoje.
D. Peskovas pabrėžė A. Vučičiaus indėlį į dvišalių santykių plėtrą ir teigė, kad Maskva toliau sieks stiprinti ryšius su Belgradu, tačiau pridūrė, jog tango šokamas dviese.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad Serbijos rinkimų rezultatai gali reikšti, jog Europoje liks viena suvereni valstybė mažiau.
Tačiau radikaliai nacionalistinę žiniasklaidos priemonę finansuojantis verslo magnatas Konstantinas Malofejevas A. Vučičiaus pralaimėjimą pasveikino. Jis politiką pavadino veidmainiu, bandžiusiu laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų.
Savo kanale platformoje „Telegram“ K. Malofejevas pareiškė, kad Serbijos žmonės paskelbė istorinį nuosprendį A. Vučičiaus režimui, o politinės veidmainystės ir dviveidiškumo laikotarpis artėja prie pabaigos.
Prezidento postą pavertė valdžios centru
Per pastaruosius 14 metų A. Vučičius dirbo ministro pirmininko pavaduotoju, ministru pirmininku ir prezidentu.
Beveik dešimtmetį ėjęs prezidento pareigas, šį daugiausia reprezentacinį postą jis pavertė pagrindiniu šalies valdžios centru. A. Vučičius dažnai kreipdavosi į tautą ir pasirodydavo vyriausybę palaikančioje žiniasklaidoje.
Belgrado universiteto Politikos mokslų fakulteto profesorius Dejanas Pavlovičius naujienų agentūrai AP teigė, kad A. Vučičius buvo konkurencingas politikas, puikiai įvaldęs valdymą „botago ir meduolio“ principu bei įsitikinęs, kad niekas, išskyrus jį patį, nėra teisus.
D. Pavlovičius 14 metų trukusį A. Vučičiaus valdymą pavadino vadovėliniu autokratinio režimo pavyzdžiu. Pasak jo, A. Vučičiaus partija išplėtė žiniasklaidos, teismų ir kitų institucijų kontrolę.
Profesorius teigė, kad A. Vučičius kontroliavo žiniasklaidą, teismus ir visas institucijas. Gerai organizuotoje valdančiojoje Serbijos pažangos partijoje SNS jis esą turėjo absoliučią valdžią, o lojaliems šalininkams būdavo atsilyginama pelningais sandoriais su valstybe ir apsauga nuo baudžiamojo persekiojimo.
D. Pavlovičiaus teigimu, A. Vučičius sukūrė visiškai naują Serbijos visuomenės elitą, mokėjusį parodyti dėkingumą.
Pralaimėjimą pripažino, bet trauktis iš politikos neketina
A. Vučičiaus valdymo metais rinkimus vis dažniau lydėjo pranešimai apie balsavimo pažeidimus, smurto atvejus ir kaltinimai, kad jo kontroliuojama vyriausybę palaikanti žiniasklaida bei rinkėjams papirkti naudotos valstybės lėšos suteikė partijai nesąžiningą pranašumą.
Studentų protestų metu A. Vučičius aptvėrė prie savo biuro Belgrade esantį centrinį parką ir jame pastatė palapines, kuriose įkurdino savo rėmėjų grupes. Veikiausiai taip buvo siekiama juos panaudoti kaip gyvąjį skydą.
Žurnalistinius tyrimus atliekantys žurnalistai nustatė, kad kai kurie stovyklos gyventojai turėjo kriminalinę praeitį, ir siejo A. Vučičių su nusikalstamomis grupuotėmis. Politikas šiuos kaltinimus atmetė.
Pripažindamas pralaimėjimą A. Vučičius pažadėjo tęsti politinę kovą. Jis pareiškė, kad jo organizacija yra labai tvirta, vieninga ir stipri, be to, moka veikti opozicijoje.
Buvęs Serbijos prezidentas Borisas Tadičius teigė, kad A. Vučičius nebūtų pripažinęs pralaimėjimo, jei studentų pergalė būtų buvusi mažiau įtikinama. Tačiau susiklosčius tokioms aplinkybėms, anot jo, politikas to išvengti negalėjo.
Pirminiais duomenimis, „Studentų sąrašas“ 250 vietų Serbijos parlamente – Nacionalinėje Asamblėjoje – iškovojo nuo 135 iki 140 mandatų. A. Vučičiaus vadovaujama dešinioji Serbijos pažangos partija SNS gavo 105 mandatus.
