Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ), pramonės parkų ir investicijoms rezervuotų valstybinių sklypų infrastruktūra nebeatitinka verslo poreikių. Dėl to siūloma dvigubinti jos plėtrai skiriamą finansavimą.
Trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas teigė, kad infrastruktūros išvystymas šiuo metu atsilieka nuo poreikio.
„Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Gintarė Pauliukevičienė sakė, kad infrastruktūrą būtina gerinti ne tik LEZ, bet ir kitose investicijoms skirtose teritorijose. Šiam tikslui jau parengtas įstatymo projektas, kuris pristatytas Finansų ministerijai kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Siūloma finansavimą padvigubinti, kad jis bent iš dalies atitiktų minimalius poreikius. Priemonė apimtų LEZ, pramonės parkus ir rezervuotus investicinius sklypus. Lietuvoje šiuo metu yra 14 tokių rezervuotų sklypų, kuriuose taip pat reikia vystyti infrastruktūrą.
Anot G. Pauliukevičienės, vis labiau trūksta didesnių nei 20 hektarų sklypų, tačiau LEZ teritorijose tokių pasiūlyti jau nėra galimybės. Investicijų projektai stambėja, todėl auga tiek sklypų ploto, tiek jiems reikalingos infrastruktūros poreikis.
Dar viena svarbi problema – nepakankami elektros pajėgumai LEZ. Šiemet INFRA priemonėje, kurią koordinuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, elektros energijos pajėgumams skirta atskira dalis, tačiau bendras finansavimas nesikeičia ir jo nepakanka problemai išspręsti.
Skaičiuojama, kad dėl elektros galios trūkumo LEZ lieka neišvystyta apie 240 hektarų teritorija. Jei pastotėse būtų pakankamai pajėgumų, toks plotas galėtų būti visiškai parengtas investicijoms.
„Investuok Lietuvoje“ nurodo, kad INFRA yra tikslinė dotacija savivaldybėms, skirta LEZ ir kitų pramonės teritorijų infrastruktūrai. Iki 2028 metų šiam tikslui reikėtų apie 105 mln. eurų, tačiau šiuo metu numatyta 2,2 karto mažiau – 48 mln. eurų.
W. Urbano teigimu, vien esamų LEZ ir pramonės parkų infrastruktūrai papildomai reikėtų apie 80 mln. eurų. Ministerija šį siūlymą pateikė svarstyti rengiant biudžetą. Pasak viceministro, dabar kasmet gaunama kiek daugiau nei 16 mln. eurų.
Naujoms LEZ Panevėžio rajone, Visagine ir Alytuje papildomai reikėtų dar apie 60 mln. eurų.
2025 metų duomenimis, LEZ yra 11 sklypų, kurių plotas nesiekia 10 hektarų, ir trys sklypai, kurių plotas siekia nuo 10 iki 20 hektarų. Iš viso zonose yra 118 hektarų laisvo ploto bei beveik 400 hektarų laisvo, tačiau neišvystyto ploto.
Kauno LEZ vadovas Vytas Petrušis teigė, kad investuotojams siūlomų sklypų liko maždaug ketveriems metams. Šiuo metu galima pasiūlyti 90 hektarų, o kasmet investuotojams perleidžiama po 20–25 hektarus.
2023 metais Seimas pritarė Kauno LEZ teritorijos išplėtimui 520 hektarų. Į infrastruktūrą numatyta investuoti apie 115 mln. eurų, o bendras zonos plotas būtų atkurtas iki 1054 hektarų – tiek jis siekė 1996 metais, kai LEZ buvo įkurta.
Vis dėlto nė vienas iš numatytų 520 hektarų papildomų sklypų kol kas LEZ nepriskirtas. V. Petrušis ragino paspartinti Vyriausybės nutarimus dėl konkrečių sklypų. Pagal 2023 metais priimtą įstatymą žemė Kauno LEZ turėjo būti priskirta trimis etapais, tačiau kol kas nepriskirtas nė vienas sklypas.
Kauno LEZ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo sklypo priskyrimo zonai iki galimybės jį pasiūlyti investuotojams dėl biurokratinių procedūrų paprastai praeina 3–5 metai.
Lietuvoje veikia septynios LEZ: Marijampolės, Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės ir Klaipėdos.
