Vilniaus „Rytas“ ir Panevėžio „Lietkabelis“ pastarosiomis dienomis susidūrė su skaudžiomis traumomis, kurios privertė abu klubus dairytis galimų papildymų.
Vilniečiai dėl peties traumos maždaug pusmečiui prarado Martyną Paliukėną ir jau ieško, kuo jį pakeisti. Panevėžio komandą dar prieš sezoną paliko pagrindinis centras Veljko Iliičius, o antradienį Europos taurės rungtynėse pėdą susižeidė Ivanas Fevrier. Prancūzas aikštę paliko tik padedamas komandos draugų.
I.Fevrier traumą buvo patyręs ir sezono pradžioje – dėl čiurnos problemų tada praleido dvejas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes. Kol kas neaišku, kiek laiko šįkart jis negalės žaisti, tačiau iš krepšininko reakcijos buvo matyti, kad skausmas buvo stiprus. Belieka tikėtis, kad legionieriui pavyks išvengti rimtesnio sužeidimo.
„Rytas“ gynėjo rinkoje dairėsi dar prieš M.Paliukėno traumą. Laidos „Ilgoji pertrauka“ metu Jonas Lekšas minėjo, kad klubas susisiekė su Madrido „Real“ dėl Makso Šulgos nuomos. Dabar vilniečių pasirinkimų sąraše galėtų atsirasti ir Mantas Rubštavičius.
Panevėžietis turėjo rungtyniauti NCAA, tačiau negavo tam reikalingo leidimo ir dabar grįžta į Europą. Praėjusį sezoną Kauno „Žalgiryje“ žaidęs gynėjas „Rytui“ galėtų tapti įdomiu sprendimu.
Nedo Pacevičiaus treniruojamai komandai trūksta stabilesnio tolimo metimo, o M.Rubštavičius būtent šioje srityje gali būti naudingas. Per pastaruosius du LKL sezonus jo tritaškių pataikymas siekė 40,8 proc. vilkint „Lietkabelio“ marškinėlius ir 45,3 proc. jau atstovaujant „Žalgiriui“.
Per dvejus metus M.Rubštavičius atliko 196 dvitaškius ir net 340 tritaškių, o bendras jo metimų iš toli tikslumas siekė 42 proc. Tiesa, jis neatkartotų M.Paliukėno energijos ir indėlio gynyboje, tačiau jo, kaip žaidėjo, profilis yra solidus. Be to, po traumos į rikiuotę sugrįžęs vilnietis galėtų rasti vietą rotacijoje, o abiejų krepšininkų stiprybės nesidubliuotų.
Klausimų galėtų kilti dėl to, kaip „Ryto“ sirgaliai priimtų buvusį žalgirietį. Vis dėlto šiandien tai nebėra tokia opi problema, nes Vilniaus komandoje jau rungtyniauja Kauno sistemos auklėtiniai Artūras Gudaitis, Gytis Masiulis ir Matas Jogėla.
„Rytas“ sudėtyje turi vietos legionieriui, todėl neatmestina, kad papildymu taps užsienietis. Vis dėlto M.Rubštavičius, ypač tuo atveju, jei sutiktų pasirašyti 2–3 metų sutartį, būtų vertas dėmesio pasirinkimas. Gynėjui dar tik 24-eri, o lietuvis, turintis minimalią Eurolygos ir solidžią Europos taurės patirtį, rinkoje nėra dažnas reiškinys. Tai taip pat atitiktų klubo žvilgsnį į ateitį.
Turint omenyje, kad „Rytas“ domėjosi M.Šulga, komandai akivaizdžiai reikalingas dar vienas taškus rinkti galintis žaidėjas. Po M.Paliukėno iškritimo rasti tokį krepšininką būtų sudėtinga, nes gynyboje susitelkusių legionierių, kuriems statistika nėra svarbi, praktiškai nebūna.
„Lietkabeliui“ labiausiai trūksta centro
Panevėžio komandoje pirmiausia išryškėja spraga vidurio puolėjo pozicijoje. Milošas Iliičius nėra krepšininkas, kuris Europos taurės komandoje turėtų būti pagrindinis „penktas numeris“. Serbas yra sužaidęs gerų atkarpų, tačiau įtemptose rungtynėse ar susidūrus su aukštesnio lygio varžovu jis ne visada gali padėti nei puolime, nei gynyboje.
Gabrielius Maldūnas taip pat labiau tinka pagalbinio žaidėjo vaidmeniui. Taigi „Lietkabelis“ turi du rotacijos centrus, tačiau neturi nė vieno pagrindinio aukštaūgio.
Nors nuo sezono pradžios praėjo maždaug pusantro mėnesio, papildymo į centrų grandį klubas taip ir neįsigijo. Europos taurėje komanda per penkis turus laimėjo trejas rungtynes, tačiau LKL rezultatai nėra tokie džiuginantys – šiuo metu panevėžiečių balansas neigiamas, 3/4. Pirmajame rate jį pagerinti bus sunku, nes laukia mačai su Klaipėdos „Neptūnu“ ir Vilniaus „Rytu“.
Priežastis, kodėl „Lietkabelis“ delsė įsigyti naują aukštaūgį, žino tik klubo vadovai ir vyriausiasis treneris Nenadas Čanakas. Galbūt komanda laukia Martyno Sajaus. Vis dėlto centras portalui Krepsinis.net buvo sakęs, kad sportuoti turėtų pradėti spalio pradžioje, o dabar jau yra mėnesio pabaiga. Neatmetama, kad po vasarą atliktos operacijos reabilitacija užsitęsė iki lapkričio.
M.Sajus dabartinei Panevėžio ekipai būtų labai reikalingas papildymas. „Lietkabelyje“ jis pas N.Čanaką žaidė 2019–2020 m. sezone ir tuomet buvo sėkmingai išnaudojamas. Tąkart 23-ejų aukštaūgis dar buvo jaunas, o dabar 30-metis krepšininkas yra pasiekęs brandą. Jis patikimas gynyboje, gerai žaidžia situacijas „du prieš du“ ir gali pats užbaigti atakas žaisdamas nugara į krepšį.
Turkijoje M.Sajus yra susikūręs gerą vardą, todėl jam sugrįžus į rinką konkurencija dėl jo paslaugų gali būti didelė. Vis dėlto „Lietkabeliui“ tai būtų idealus variantas, galintis iškart suteikti komandai daug naudos.
Kas pakeistų I.Fevrier?
Jeigu I.Fevrier dėl traumos ilgesniam laikui iškristų iš rikiuotės, „Lietkabeliui“ reikėtų galvoti ir apie papildymą sunkiojo krašto pozicijoje. Komandoje likęs „ketvirtas numeris“ Gytis Nemeikša kol kas neparodė, kodėl vasarą su juo buvo pasirašyta ilgalaikė sutartis. Išskyrus rungtynes Kėdainiuose, kuriose jis surinko 13 taškų ir 15 naudingumo balų, per likusius šešis LKL susitikimus puolėjas pelnė 19 taškų ir surinko 12 balų. Akivaizdu, kad šiuo metu jis nėra pasiruošęs tapti pagrindiniu sunkiuoju kraštu.
Tokioje situacijoje Panevėžio klubas galėtų svarstyti 37-erių 205 cm ūgio Mindaugą Kuzminską. Veteranas puolime vis dar gali pasiūlyti nemažai, o gynyboje I.Fevrier taip pat nėra itin patikimas. Be to, šalia prastai iš toli metančių Ognjeno Jaramazo ir Alexanderio Schumacherio komandai praverstų gerai tritaškius pataikantis „ketvirtas numeris“ – M.Kuzminskas šį profilį atitiktų.
Pastaruosius trejus metus Atėnų AEK atstovavęs vilnietis dabar yra laisvasis agentas. Jis dalijasi įžvalgomis LKL studijoje, dalyvauja fotosesijoje su Dairiu Bertaniu Rygoje, žvejoja ir laiką leidžia su šeima. Tikėtina, kad M.Kuzminskas sportuoja ir savarankiškai, jei dar planuoja grįžti į aikštę, todėl turėtų būti pasiruošęs.
M.Kuzminsko atvykimas būtų naudingas ne tik sportiniu, bet ir rinkodaros požiūriu. Į „Lietkabelio“ rungtynes žiūrovai renkasi vangiai, o gerai žinomas naujokas susidomėjimą neabejotinai padidintų. Veteranas yra mėgstamas sirgalių ir veikiausiai greitai pelnytų Panevėžio publikos simpatijas. Vietos aistruoliai ne kartą rodė pagarbą veteranams – tai liudija brolių Lavrinovičių, Mindaugo Lukauskio ir Gintaro Leonavičiaus pavyzdžiai.
Kitu kandidatu galėtų būti Saulius Kulvietis. Jis būtų gerokai pigesnis už M.Kuzminską ir šiuo metu „Jurbarke“ pradeda įgauti žaidybinės praktikos. 35-erių veteranas taip pat yra žaidęs „Lietkabelyje“ pas N.Čanaką. Didžiausias jo pranašumas – metimas iš toli, tačiau šis krepšininkas taip pat garsėja traumų problemomis.
Tarp galimų variantų galima paminėti ir Eigirdą Žukauską, bet puolėjas visą praėjusį sezoną nežaidė, todėl neaišku, ar jau pasirengęs grįžti į aikštę. Paskutinį kartą jis rungtyniavo 2025 metų balandžio 18-ąją. Panaši padėtis ir su centru Evaldu Kairiu – jis nežaidžia nuo 2025 m. vasario 7 dienos. Rinkoje buvęs Džiugas Slavinskas jau pasirinko Utenos „Juventus“, kur pakeis traumuotus krepšininkus.
