Vilnietis Karolis S., Lietuvoje ir Vokietijoje teistas 16 kartų, nuteistas dėl per konfliktą nužudyto žmogaus. Po nusikaltimo vyras sugrįžo į netoliese esantį viešbutį, kuriame gyveno, susirinko daiktus ir atskirai sudėjo drabužius, vilkėtus įvykio metu.
Karolis S. teigė supratęs, kad bus suimtas, o drabužių prireiks ekspertizei. Visiškai pripažinęs kaltę, jis už 17-ąjį nusikaltimą kalėjime praleis devynerius metus.
Peiliu smogė dieną
Byloje nustatyta, kad žmogžudystė įvykdyta 2021 m. gegužės 18 d., apie 16.45 val., Vilniuje, gatvėje netoli Geležinkelio g. 15 esančio pastato.
Apsvaigęs nuo alkoholio Karolis S. per asmeninį konfliktą su T. A. tyčia dūrė jam peiliu į krūtinę. Nukentėjusiajam buvo padarytas durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs ūmų širdies veiklos sutrikimą bei vidinį ir išorinį kraujavimą. T. A. tą pačią dieną mirė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Kaltinamojo pasakojimas apie konfliktą
Teisme Karolis S. kaltę pripažino visiškai. Jis pasakojo, kad 2021 m. gegužės 18-osios popietę Vilniaus stoties rajone, prie baro, maždaug už 10 metrų nuo viešbučio, kuriame gyveno, pamatė T. A. ir dar du pažįstamus vyrus.
Priėjęs prie jų jis aiškinosi dėl pavogtų sportbačių. Šį klausimą vyrai išsprendė, tačiau netrukus Karoliui S. buvo pareikštos pretenzijos dėl kitų vagysčių. Tarp jo ir T. A. kilo ginčas.
Kaltinamasis teigė manęs, kad T. A. vėl jį muš, nes taip esą jau buvo nutikę anksčiau. Todėl iš dešinės kišenės išsitraukė viena ranka atlenkiamą peilį. Pasak jo, šį daiktą nuolat nešiojosi dėl T. A. terorizavimo, nes pats fiziškai negalėjo apsiginti.
Karolis S. nurodė anksčiau įspėjęs T. A., kad gali būti priverstas panaudoti peilį. Tąkart jis norėjo durti į petį, tačiau oponentui pasitraukus peilis pataikė į krūtinę. Smogta buvo vieną kartą.
Vyras aiškino norėjęs tik pagąsdinti ir sužeisti T. A., kad šis nuo jo atsitrauktų ir suprastų, jog jis gali apsiginti. Po smūgio Karolis S. nuėjo į viešbutį, kartu pasiėmė ir peilį.
Pro kambario langą jis stebėjo, kas vyksta lauke. Pamatęs atvykusią greitąją medicinos pagalbą suprato, kad T. A. būklė sunki, todėl meldėsi, kad šis nemirtų. Kaltinamojo teigimu, jam išeinant nukentėjusysis dar buvo gyvas.
Į viešbutį jis grįžo esą tam, kad susirinktų daiktus. Karolis S. sakė žinojęs, jog bus uždarytas į kalėjimą. Po 10–12 minučių atvyko policija, o kažkas jam pranešė, kad pareigūnai jo ieško.
Peilį vyras buvo numetęs po kambario spintele, tačiau jo neslėpė. Persirengęs į vieną maišelį sudėjo drabužius, kuriais vilkėjo nusikaltimo metu, nes suprato, kad jų prireiks ekspertizei. Drabužius perdavė policijai ir nurodė, kur yra peilis.
Karolis S. teigė padaręs labai didelę klaidą ir dėl to besigailintis. Anksčiau konfliktų su T. A. taip pat būdavę. Jie gyveno viename kambaryje, o nužudytasis buvo kaltinęs Karolį S. neva pavogus iš jo narkotikus, nors kaltinamasis tai neigė.
Įvykio dieną Karolis S. buvo išgėręs maždaug penkis butelius alaus. Jis pasakojo tuo metu kasdien geręs apie du mėnesius ir manantis, kad jei nebūtų vartojęs alkoholio, nusikaltimas nebūtų įvykęs.
Vyras sutiko su pareikštu ieškiniu ir manė, kad jo suma net per maža, nes buvo atimta žmogaus gyvybė. Karolis S. apie 10 metų gyveno Vokietijoje, vėliau grįžo į Lietuvą, tačiau nedirbo, nes turėjo rimtų širdies problemų ir kojos trombozę, todėl negalėjo imtis sunkaus darbo.
Neįgalumo jis neturėjo. Iki sulaikymo gaudavo 180 eurų bedarbio pašalpą, iš kurios mokėdavo už viešbutį. Taip pat buvo likę santaupų iš Vokietijos, tačiau jos išseko, todėl vyrui padėdavo mama.
Nužudytojo motinos ir brolio parodymai
Nužudytojo motina teisme pasakojo, kad įvykio dieną apie 14–15 val. prie viešbučio susitiko su sūnumi ir davė jam 40 eurų susimokėti už gyvenimą. Jie planavo vėliau kartu važiuoti namo, kai ji sutvarkys savo reikalus. Moteris iš tolo stotyje matė ir Karolį S.
Sūnus maždaug mėnesį gyveno stoties rajono viešbutyje, nes motina buvo supykusi dėl jo alkoholio vartojimo. Ji sakė, kad vaikystėje jis buvo sudėtingas, tačiau jų santykiai išliko labai geri. Nenorėdamas jos įžeisti, sūnus išeidavo iš namų.
Jie kasdien susiskambindavo. Vyras buvo dirbęs pas brolį pagalbiniu darbuotoju. Jis turėjo problemų dėl alkoholio, tačiau nevartodamas dirbdavo pas brolį ir gyvendavo su motina. Narkotikus taip pat buvo vartojęs, bet, motinos teigimu, ne nuolat.
Moteris buvo pareiškusi 32 533 eurų ieškinį ir jį patikslino. Ji prašė atlyginti turtinę žalą, patirtą organizuojant laidotuves, perkant drabužius bei įrengiant paminklą, pagal pateiktus dokumentus. Laidotuvės kainavo apie 2,5 tūkst. eurų, papildomai teko mokėti už gedulingus pietus ir paminklą.
Ne visus čekius moteris buvo išsaugojusi, todėl dalį sumų užrašė ranka. Ji nurodė, kad gedulingi pietūs kainavo 550 eurų, laidojimo drabužiai – 200 eurų, kunigo paslaugos – 100 eurų. Taip pat buvo sudaryta kapavietės įrengimo darbų sutartis, apimanti darbus nuo pamatų iki galutinio sutvarkymo.
Valstybė jai skyrė 320 eurų pašalpą, kuri buvo išskaičiuota. Kitų išmokų iš valstybės ar Teisingumo ministerijos fondų ji negavo. Neturtinę žalą moteris įvertino 22 tūkst. eurų ir teigė po sūnaus mirties besijaučianti labai blogai.
Nužudytojo brolis pasakojo apie įvykį sužinojęs iš vieno buvusio darbuotojo. Jis žinojo tik tiek, kad tarp T. A. ir Karolio S. kilo konfliktas. Brolis maždaug mėnesį buvo gyvenęs viešbutyje prie stoties, o anksčiau gyveno su tėvais Trakuose.
Karolio S. nužudytojo brolis nepažinojo ir nebuvo jo matęs. Likus dviem savaitėms iki mirties, jo brolis buvo patekęs į Lazdynų ligoninę dėl durtinės žaizdos. Jis pasakojo, kad prieš tai buvo kažkas pavogta ir kilo konfliktas su viešbutyje kartu gyvenusiais žmonėmis, tačiau kas jį sužalojo, brolis neatskleidė nei artimiesiems, nei policijai.
Nužudytasis taip pat turėjo problemų dėl alkoholio ir narkotikų. Užsienyje kartu su broliu būdamas jų nevartojo, tačiau vėliau sunkumai sugrįžo. Brolis nebuvo matęs jo agresyvaus elgesio ir negalėjo pasakyti, kaip jis bendravo su draugais. Su motina jų ryšys buvo labai artimas – jie nuolat susiskambindavo ir susitikdavo.
Už laidotuves mokėjo motina, dalį pinigų buvo davęs ir brolis. Po laidotuvių surengti gedulingi pietūs kainavo apie 500 eurų, o laidojimo drabužiais pasirūpino motina.
Teismas skyrė devynerių metų bausmę
Vilniaus apygardos teismas Karolį S. pripažino kaltu ir skyrė jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Nužudytojo motinai iš Karolio S. priteista 7 633 eurai turtinei žalai atlyginti ir 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Suimtam nuteistajam terminas skundui pateikti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.
