Per pokalbį su Suomijos ir Norvegijos lyderiais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva nesirengia daryti jokių nuolaidų siekdama perimti viso Ukrainos Donbaso kontrolę.
Kaip pranešė agentūra, europiečiai į tai atsakė pabrėždami, kad būtina pasiekti „teisingą“ taiką.
M. Frederiksen pasigedo suderinimo
Norvegijos ministro pirmininko Jono Gahro Store ir Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo pokalbį su V. Putinu sukritikavo Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Nors abu skambinę lyderiai aiškino atstovavę tik savo šalims, o ne visai Europai, M. Frederiksen apgailestavo, kad iniciatyvos jie nesiėmė kartu su kitomis valstybėmis.
Danijos vyriausybės vadovė žurnalistams sakė į šią Norvegijos ir Suomijos iniciatyvą žvelgianti labai skeptiškai, nes ji nebuvo suderinta su nė viena kita šalimi. M. Frederiksen taip pat teigė nežinanti, ko abi valstybės tikisi pasiekti tokiu veiksmu.
Į Suomiją M. Frederiksen atvyko dalyvauti Šiaurės šalių lyderių susitikime. Jame taip pat dalyvauja Norvegijos ministras pirmininkas J. G. Store ir Suomijos prezidentas A. Stubbas.
J. G. Store savo ruožtu pabrėžė, kad šiais laikais tiesiogiai su Rusijos vadovybe kalbėtis neturėtų galėti vien JAV administracija. Anot jo, tokią galimybę privalo turėti ir Europos šalys.
Šis skambutis tapo naujausiu Kyjivo sąjungininkių mėginimu mažinti įtampą konflikte, kuris nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, nusinešė daugiau gyvybių nei bet kuris kitas karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
A. Stubbas bendrame pareiškime su J. G. Store teigė, kad karo baigtis tiesiogiai paveiks Suomijos, Norvegijos ir visos Europos saugumą. Jo įsitikinimu, konfliktui užbaigti būtinos tiesioginės derybos.
Pareiškime nurodoma, kad pokalbis surengtas „pasikonsultavus su Ukraina“. Prieš tai, spalio 20 d., Osle susitiko J. G. Store, A. Stubbas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas. Nuotoliniu būdu susitikime taip pat dalyvavo JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Po susitikimo Osle S. Witkoffas išvyko į Sankt Peterburgą, kur susitiko su V. Putinu.
Helsinkyje vykstančiame Šiaurės šalių lyderių susitikime J. G. Store žurnalistams sakė, kad 90 minučių trukusio pokalbio metu išryškėjo dideli požiūrių į Ukrainą skirtumai.
Lyderiai ragino mažinti įtampą
Kremlius pranešė, kad V. Putinas pokalbio metu tvirtino, jog būtent Europos Sąjungos ir NATO „konfrontacinė politika (…) lemia karo veiksmų užsitęsimą“.
Rusijos prezidentūra taip pat nurodė, kad trys lyderiai susitarė ir toliau palaikyti tiesioginį ryšį telefonu.
A. Stubbas ir J. G. Store pokalbį inicijavo norėdami aptarti pastangas užbaigti karą ir skatinti taiką bei stabilumą Europoje.
J. G. Store teigė, kad karas pareikalavo milžiniškų žmonių aukų ir materialinių nuostolių, o jo sukelti sugriovimai bei kančios bus jaučiami ištisas kartas. Pasak jo, pokalbio metu buvo akcentuota įtampos mažinimo svarba.
A. Stubbas pokalbį su V. Putinu apibūdino kaip atvirą ir dalykišką.
Netrukus po naujienos apie skambutį Kyjivas pranešė, kad V. Zelenskis jį aptarė su abiem Šiaurės šalių lyderiais.
Suomijos prezidentas pareiškė, kad Suomija ir Norvegija toliau rems Ukrainą bei pastangas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką.
Vėl paaštrėjo Vašingtono ir Kyjivo santykiai
Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiai vėl tapo įtempti po to, kai D. Trumpas šį mėnesį netikėtai paskelbė apie susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo. Jis aiškino, kad taip siekia sumažinti naftos kainas, kurios smarkiai pakilo dėl jo pradėto karo su Iranu.
Ukraina nerimavo ir nusivylė, kai D. Trumpas taip pat panaikino Rusijai taikytas sankcijas ir, regis, vėl ėmė artėti prie V. Putino.
Pastaruoju metu Vašingtone, Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse intensyviai mėginta diplomatinėmis priemonėmis sušvelninti susidariusią padėtį.
Norvegija ir Suomija priklauso NATO bei turi bendras sienas su Rusija.
