Daugelyje mokyklų jau nustačius mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimus, iki kovo planuojama įvertinti, kaip šios taisyklės veikia praktikoje. Po vertinimo bus sprendžiama, ar Lietuvai reikia vieningos nacionalinės tvarkos.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad galimybė pereiti prie bendro sprendimo tebėra svarstoma. Tačiau, jo žodžiais, pirmiausia būtina surinkti išsamią informaciją apie mokyklose patvirtintų taisyklių taikymą. Prie šio klausimo, tikėtina, gali tekti grįžti pavasarį.
Apie tai kalbėta antradienį Prezidentūroje, prezidentui Gitanui Nausėdai su Vyriausybės nariais aptariant vaikų saugumą elektroninėje erdvėje.
BNS skelbė, kad balandį Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias pačios mokyklos turi parengti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles, remdamosi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rekomendacijomis.
ŠMSM kiekybinio tyrimo duomenimis, 91 proc. mokyklų įstaigose visiškai uždraudė naudotis mobiliaisiais telefonais. Likusiose mokyklose telefonus galima naudoti tik gavus mokytojo leidimą. Taip pat numatytos išimtys, kai įrenginiai reikalingi ugdymo procesui.
81 proc. mokyklų draudimą taiko ir per išvykas bei renginius. Tose mokyklose, kur telefonai leidžiami mokymosi reikmėms, jais draudžiama filmuoti ir fotografuoti.
Iki kovo ministerija ketina atlikti kokybinį mokyklose priimtų taisyklių vertinimą. V. Augustinavičiaus teigimu, dabartinis procesas yra naudingas, tačiau dar reikia nustatyti, ar jis pakankamai veiksmingas.
Mokyklų administracijos taip pat kelia papildomo finansavimo klausimą, mat saugiam telefonų surinkimui ir laikymui gali prireikti papildomų lėšų. Be to, svarstoma, kokia teisinė atsakomybė tektų pedagogams už paimtus įrenginius.
Prezidentas, pasak jo patarėjo, siekia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. V. Augustinavičius nurodė, kad aiškesnės išvados turėtų paaiškėti atlikus kokybinį vertinimą.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius sakė, kad tokį vertinimą pavesta atlikti Nacionalinei švietimo agentūrai. Kaip konkrečiai bus vykdomas tyrimas, jis nedetalizavo.
Rengiamas vaikų apsaugos skaitmeninėje erdvėje planas
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pranešė, kad Policijos departamentas parengė nepilnamečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje prevencijos priemonių planą 2026–2030 metams.
Šiuo metu dokumentas tvirtinamas. Jame numatyti du pagrindiniai prioritetai: nepilnamečių seksualinio išnaudojimo internete prevencija ir vaikų įtraukimo į nusikalstamą veiklą užkardymas.
M. Katelyno teigimu, būtina numatyti priemones, kurios leistų užkirsti kelią problemoms dar prieš joms atsirandant, o ne vien reaguoti į pasekmes. Tam, be kita ko, reikalingi technologiniai sprendimai, padedantys anksti nustatyti galimas grėsmes.
Šiuo metu dalis informacijos apie galimus nusikaltimus internete ieškoma rankiniu būdu, o naudojami įrankiai nėra pakankamai efektyvūs. Todėl ketinama plėsti automatizuotą informacijos paiešką ir filtravimą.
Ministras pabrėžė, kad vaikų saugumas negali priklausyti tik nuo tėvų ir pačių vaikų atsargumo. Jo teigimu, platformos turi ne tik reaguoti į pažeidimus, bet ir imtis priemonių pavojams nustatyti kuo anksčiau.
M. Katelynas taip pat sakė, kad didesnę atsakomybę turėtų prisiimti technologijų platformos. Lietuva ketina aktyviai dalyvauti sprendžiant šiuos klausimus Europos Sąjungoje (ES).
ES vaikų aktu siekiama Bendrijos mastu suderinti amžiaus patvirtinimo ir kitus nepilnamečių apsaugos reikalavimus, kad tarp valstybių narių taikomų nacionalinių taisyklių būtų mažiau skirtumų.
Europos Komisija pasiūlymų dėl pristatyto vaikų akto laukia iki gruodžio. Dokumentas dar nėra priimtas ir neįsigaliojo.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad jo vadovaujama ministerija galėtų koordinuoti bendradarbiavimą su „FinTech“ bendruomene ir prisidėti prie Europos Komisijos kuriamo įrankio tobulinimo.
Jis pabrėžė duomenų saugumo svarbą ir nurodė, kad Lietuvos „FinTech“ ekosistema galėtų padėti nustatyti spragas bei galimus sistemos apėjimo būdus, kad amžiaus patvirtinimas veiktų tinkamai.
Šiuo metu siūlomame įrankyje numatyta galimybė prašyti naudotojo asmens duomenų, veido atvaizdo ir asmens dokumento kopijos. E. Grikšo teigimu, bendradarbiaujant būtų galima ieškoti sprendimų, leidžiančių amžių patvirtinti neprašant perteklinės informacijos.
Už vaikų elgesį internete – ne bausmės tėvams
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė akcentavo, kad pagrindinė atsakomybė už vaikų saugumą turėtų tekti platformoms, o ne tėvams.
Pasak jos, platformos kuria tiek savo dizainą, tiek įtraukų turinį, todėl joms turėtų būti priskiriama didesnė atsakomybės dalis.
Susitikime buvo svarstyta, ar tėvams reikėtų nustatyti papildomą administracinę arba baudžiamąją atsakomybę už vaikų elgesį skaitmeninėje erdvėje. Vis dėlto R. Tamašunienė abejojo, ar tokia priemonė padėtų pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti vaikų saugumą.
Ministrės vertinimu, draudimai ir baudimas nesiderintų su valstybės siekiu gerinti demografinę situaciją, nes tėvai galėtų įvertinti, kad tėvystė dėl vaiko elgesio internete taptų papildomai finansiškai rizikinga.
V. Augustinavičius taip pat sakė, kad aptarta galimybė sveikatos apsaugos sistemoje apibrėžti su probleminiu interneto naudojimu susijusių ligų grupę bei parengti naują diagnostikos ir gydymo protokolą, skirtą priklausomybei nuo ekranų.
Jo teigimu, tai galėtų sudaryti sąlygas kompensuoti gydymo ir reabilitacijos paslaugas.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigė, kad kol atnaujinama tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, ieškoma tarpinių sprendimų. Jie turėtų padėti greičiau suteikti pagalbą jaunuoliams, susiduriantiems su priklausomybe nuo ekranų.
