Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad už Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinės padėties stabilizavimą pirmiausia atsakinga įstaigos vadovybė. Jei ji nesugebės rasti išeities, sprendimus turės priimti ligoninės dalininkai.
Ministras pirmadienį Eltai sakė, kad vadovybei nepavykus tinkamai suvaldyti situacijos, dalininkams teks imtis atitinkamų veiksmų.
Praėjusią savaitę per neeilinį KUL dalininkų susirinkimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Klaipėdos universitetas ligoninės vadovybės paprašė per dvi savaites pateikti išsamią informaciją apie skolas tiekėjams, finansų planavimą, išlaidas ir parengti finansinės būklės stabilizavimo planą.
L. Kukuraičio teigimu, šie duomenys reikalingi norint įvertinti tikrąją ligoninės finansinę situaciją ir galimą jos įtaką paslaugų teikimui. Ministras įspėjo, kad dėl neapmokėtų įsipareigojimų tiekėjai gali nutraukti būtinų medicinos priemonių bei medžiagų tiekimą, todėl gali sutrikti ligoninės veikla.
Pasak ministro, dvi savaitės skirtos tam, kad KUL vadovybė pateiktų reikiamus duomenis ir planus, o dalininkai galėtų priimti pagrįstus sprendimus.
Atlyginimų sistemos keitimą vertins gavus daugiau duomenų
Kalbėdamas apie siūlymą keisti darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką, L. Kukuraitis pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių yra didelė darbo užmokesčio fondo dalis ligoninės biudžete. Be to, įstaigai nepakanka finansavimo augantiems įsipareigojimams vykdyti.
Ministro aiškinimu, darbo užmokesčiui didėjant pagal šakinę kolektyvinę sutartį, tačiau negaunant pakankamai lėšų ankstesniems nuostoliams subalansuoti ir šiam augimui užtikrinti, vadovybė priversta ieškoti sprendimų.
Vis dėlto, ar pasirinktas atlyginimų skaičiavimo modelio pakeitimas yra tinkamiausia išeitis, bus galima spręsti tik gavus papildomą informaciją. L. Kukuraitis pažymėjo, kad darbo užmokesčio fondas sudaro didžiausią išlaidų dalį, todėl būtent tai paaiškina vadovybės siūlomus pokyčius.
Ministro vertinimu, už dabartinę padėtį atsakomybė tenka ne tik ankstesniems politiniams sprendimų priėmėjams, bet ir dabartinei ligoninės vadovybei. Jo teigimu, praėjusioje Seimo kadencijoje priimtas sprendimas sujungti ligonines, taip pat vėlesnis įstaigos valdymas yra reikšminga tiek tuometinių politikų, tiek dabartinių vadovų atsakomybė.
Profsąjungos atlyginimų pokyčiams nepritaria
Kaip skelbė ELTA, KUL profesinės sąjungos nepritaria ligoninės vadovybės siūlymui keisti darbo užmokesčio skaičiavimo sistemą. Profesinių sąjungų teigimu, 2027 metais bendras pagrindinis atlyginimas išliktų toks pats, tačiau vėliau jo augimas galėtų sulėtėti, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis anksčiau Eltai teigė, kad nepritarimas naujam modeliui nereiškia finansinių problemų ignoravimo ar atsisakymo prisidėti prie jų sprendimo. Tačiau profsąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų didėjimo garantijų ir išsamių duomenų, pagrindžiančių siūlomų pakeitimų būtinybę.
Ligoninės vadovybė perspėja, kad nekeisdama dabartinės tvarkos iki 2027 metų pabaigos įstaiga papildomai sukauptų 11–15 mln. eurų deficitą. Taip pat nurodoma, kad dėl sudėtingos finansinės padėties atlyginimai nuo 2027 metų vasario gali būti pradėti mokėti vėluojant.
2026 metų pirmąjį pusmetį KUL patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba jau ketverius metus iš eilės, o skolos tiekėjams ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina galimybę užtikrinti paslaugų teikimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys didėja, tačiau išlaidos auga dar sparčiau.
2025 metais KUL dirbo 3 020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos sudarė beveik 162 mln. eurų. Klaipėdoje ligoninė veikia nuo 2023 metų.
