„The Wall Street Journal“ (WSJ) paskelbė pasakojimą apie Rusijos karininką Levą Stupnikovą, kurio perduota informacija, laikraščio vertinimu, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms padėjo nukauti daugiau nei 300 Rusijos kariškių. Ankstesniuose pranešimuose buvo nurodoma, kad jo veikla galėjo lemti daugiau nei 200 Rusijos karių žūtį.
26 metų L. Stupnikovas mokėsi Budiono karo ryšių akademijoje Sankt Peterburge. WSJ jis teigė dar studijų metais nusivylęs Rusijos kariuomene dėl korupcijos. Rusijos visuotinė invazija į Ukrainą jam sukėlė pasipiktinimą, tačiau savo antikarines pažiūras jis slėpė nuo tarnybos draugų. 2023 metų lapkritį karininkas buvo išsiųstas į frontą ir netoli Vuhledaro paskirtas 36-osios motorizuotųjų šaulių brigados bataliono ryšių viršininku, rašo „Agentstvo“.
Pasak WSJ, svarbų vaidmenį jam tampant Ukrainos informatoriumi atliko motina Tatjana Jancen. Ji buvo dalyvavusi protestuose prieš Vladimirą Putiną, o prasidėjus invazijai Omske klijavo plakatus, nukreiptus prieš karą.
2024 metų vasarį T. Jancen kreipėsi į Ukrainos tinklaraštininką Dmytro Karpenką, kuris bendradarbiavo su Ukrainos karine žvalgyba. Ji prašė padėti sūnui dezertyruoti. Vėliau su D. Karpenka susisiekė pats L. Stupnikovas: atskleidė savo pareigas, buvimo vietą ir sutiko perduoti informaciją apie Rusijos kariuomenę. Nuo atlygio jis atsisakė.
Pirmoji didelė operacija, kuriai jis padėjo, įvyko 2024 metų vasario 20 dieną netoli Volnovachos. L. Stupnikovas iš anksto perdavė poligono koordinates, o į vietą atvykus vadams ir susirinkus maždaug 120–150 žmonių, Ukrainos pusei nusiuntė nuotrauką. Gavęs įsakymą pasitraukti, karininkas tarnybos draugams pasakė, kad sutriko skrandis, ir pasislėpė už medžių. Per smūgį žuvo 68 Rusijos kariškiai, tarp jų – 10 karininkų, o dar apie 60 žmonių buvo sužeisti.
Vėliau L. Stupnikovas toliau teikė padalinių koordinates. 2024 metų kovą jis padėjo surengti smūgį brigados karininkų susitikimui, o gegužę nukreipė ataką į buvusio viešbučio rūsį, kuriame buvo įsikūrę du šturmo padaliniai. Per šį smūgį žuvo 20 žmonių. Karininkas taip pat trikdė Rusijos technikos darbą: išjungdavo stebėjimo kameras ir keisdavo bepiločių orlaivių valdymo pultų akumuliatorių įtampą, todėl įranga gesdavo.
Per kitus mėnesius jis savo vadovui perduodavo radijo dažnius, karių dislokacijos vietas ir mūšio planus. 36-oji brigada greitai prarado daug personalo. Galiausiai iš visų karininkų, su kuriais L. Stupnikovas pradėjo tarnybą tame batalione, jis liko vienintelis – kiti žuvo, buvo sužeisti arba perkelti į kitus fronto ruožus.
Iki 2024 metų vasaros Rusijos vadovybė ėmė įtarti, kad dalinyje yra informatorius. Vienas iš vadų pareiškė, kad ten, regis, atsirado savas „Štirlicas“.
L. Stupnikovas vėliau sakė, kad tai buvo nuolatinė ir nesibaigianti įtampa, nors tikri šnipai būna specialiai mokomi, o jis tokio pasirengimo neturėjo.
Pabėgo į Ukrainą ir grįžo į kovą prieš buvusią brigadą
2024 metų liepos 6-osios naktį L. Stupnikovas paliko Rusijos pozicijas ir perėjo į Ukrainos pusę. Ukrainos kariškiai jam iš anksto parengė maršrutą per užminuotą teritoriją.
Pabėgęs jis perdavė ukrainiečiams telefoną ir slaptažodžius. Tai leido dar kelis mėnesius gauti vaizdą iš maždaug keliolikos Rusijos bepiločių orlaivių ir stebėjimo kamerų.
Vėliau buvusį karininką susitiko Rusijos savanorių korpuso vadas Denisas Kapustinas. Jis pasiūlė L. Stupnikovui dirbti ryšių specialistu. Po dviejų dienų šis pasiūlymą priėmė. WSJ skelbia, kad dabar jis dalyvauja koviniuose veiksmuose prieš 36-ąją brigadą, kurioje anksčiau tarnavo.
L. Stupnikovo motina ir jaunesnioji sesuo iš Rusijos išvyko 2025 metų vasarį. Jo žmona Jelizaveta liko šalyje ir vėliau viešai pasmerkė vyro sprendimą.
Apie L. Stupnikovo istoriją plačiau imta kalbėti 2025 metų rugsėjį, kai jis davė dviejų valandų interviu D. Karpenkai. Rusijos šaltinių publikacijose teigiama, kad jo veiksmai galėjo lemti daugiau nei 200 kariškių žūtį.
Po interviu specialiųjų pajėgų „Achmat“ grupės „Aida“ kovotojai paskelbė pradedantys buvusio karininko „medžioklę“.
Panašiai buvo grasinama ir kitam Rusijos perbėgėliui Maksimui Kuzminovui. 2023 metų rugpjūtį jis į Ukrainą atskraidino karinį sraigtasparnį Mi-8, o 2024 metų vasarį buvo nužudytas Ispanijoje. L. Stupnikovas teigė, kad spręsdamas, ar likti Ukrainoje, atsižvelgė ir į M. Kuzminovo likimą.
