Lietuva kol kas nėra visiškai įgyvendinusi nė vienos 2026–2027 metų Europos Sąjungos (ES) Tarybos rekomendacijos. Vis dėlto visos rekomendacijos vykdomos bent iš dalies. Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje šešių ministerijų atstovai pristatė numatytus veiksmus ir jų įgyvendinimo eigą.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Goda Burokienė teigė, kad žymi pažanga padaryta įgyvendinant 9 proc. rekomendacijų, dalinė pažanga – 41 proc., o ribota – pusės, arba 50 proc., rekomendacijų.
Ji pabrėžė, kad nė viena rekomendacija nėra įvertinta kaip įgyvendinama be jokios pažangos.
Ministerijos įvardijo svarbiausius veiksmus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia dėmesio skiria mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimo galimybėms gerinti, privačioms investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas skatinti bei mokslo ir verslo ryšiams stiprinti.
Numatytos priemonės apima paskolas, garantijas ir rizikos kapitalo finansavimą, pagalbą įmonėms pritraukiant lėšų kapitalo rinkoje, tvarią pramonės transformaciją ir žaliųjų parkų plėtrą.
Finansų ministerija rengia 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektą, taip pat numato gerinti mokesčių surinkimą ir mažinti mokėtojams tenkančią administracinę naštą. Nuo 2027 metų planuojama didinti akcizus alkoholiui, tabako gaminiams ir jų alternatyvoms.
Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus pranešė, kad Europos Komisijai jau pateiktas paskutinis mokėjimo prašymas pagal planą „Naujos kartos Lietuva“. Pasak jo, Lietuva atsiskaitė už visus plano rodiklius, o dabar laukia Europos Komisijos įvertinimo.
Be to, ministerija rengia 2026–2028 metų kapitalo rinkos plėtros gaires, kuriomis siekiama sudaryti įmonėms daugiau galimybių pritraukti finansavimą.
Sveikatos ir socialinės apsaugos srityse taip pat numatyti pokyčiai
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pristatė planus, kuriais siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, trumpinti eiles ir stiprinti pasirengimą krizėms. Toliau bus plėtojami sveikatos centrai, ieškoma sprendimų dėl pacientų pavėžėjimo ir elektroninės sveikatos sistemos valdymo.
Ministras pripažino, kad elektroninės sveikatos sistemos atnaujinimas neužtruks trumpai – tam prireiks kelerių metų. Iki tol gyventojai turės naudotis dabartine e.sveikatos sistema.
Jeigu Seimas pritartų, 2027 metais vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, galėtų didėti apie 10,9 proc. Tais pačiais metais minimali mėnesinė alga iki mokesčių siektų 1 245 eurus.
Taip pat numatyta nuo 2027 metų rugsėjo nemokamai maitinti trečiokus, neatsižvelgiant į jų šeimų pajamas. Ketvirtokams ši tvarka būtų pradėta taikyti nuo 2028 metų rugsėjo.
Švietimas: siekiama pritraukti mokytojų ir sustiprinti jų saugumą
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius sakė, kad ministerijos prioritetai yra mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokytojų trūkumo mažinimas ir pedagogų saugumo stiprinimas.
Ministerijos pateiktais duomenimis, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas iš valstybės biudžeto, palyginti su bendruoju vidaus produktu, nuo 0,39 proc. 2023 metais išaugo iki 0,55 proc. 2026 metais. Iki 2030 metų siekiama šį rodiklį padidinti iki 1 proc.
Planuojama įgyvendinti mokytojų pritraukimo programą, o pedagogams psichologinę ir teisinę pagalbą teikia „Mokytojų linija“. Taip pat rengiamos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama geriau apsaugoti mokytojus.
Energetikos srityje importo dalis smarkiai sumažėjo
Energetikos viceministrė Karolina Štelmokaitė pabrėžė pažangą atsinaujinančios energetikos ir energetinio saugumo srityse. 2022 metais Lietuva importavo 67 proc. visos suvartojamos elektros, o 2026 metais importo dalis sumažėjo iki maždaug 19 proc.
Pasak viceministrės, daugiau nei 60 proc. elektros 2026 metais Lietuva pasigamino pati. Tikimasi, kad 2028 metais šalis taps elektros energijos eksportuotoja.
Tarp svarbiausių projektų – Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „Harmony Link“, kurią planuojama pradėti naudoti iki 2030 metų pabaigos, Lietuvos ir Latvijos jungčių pralaidumo didinimas bei strateginių energetikos objektų apsauga.
Viešame posėdyje kalbėdama apie kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą nuo dronų ir kitų grėsmių, K. Štelmokaitė konkrečių priemonių neatskleidė. Ji tik nurodė, kad ši rekomendacija įgyvendinama sparčiai.
ES rekomendacijose aptariamos pagrindinės problemos ir jų sprendimo būdai viešųjų finansų, užimtumo, švietimo, sveikatos apsaugos ir energetikos srityse.
