Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei sukako 100 darbo dienų. Politikos ekspertai abejoja, ar per šį laiką premjeras spėjo pasiekti reikšmingų rezultatų. Nors Vyriausybės darbotvarkėje daug dėmesio skiriama migracijai ir demografijai, žmonėms aktualios augančios kainos bei pragyvenimo išlaidos, jų vertinimu, lieka paraštėse.
Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius ir Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius.
Dvi pagrindinės kryptys
M. Baltrukevičiaus teigimu, pirmosios 100 dienų leidžia įžvelgti pagrindines M. Sinkevičiaus politines ambicijas. Jis išskyrė dvi kryptis – migraciją ir demografiją.
Demografijos klausimą demokratai kėlė dar prieš sudarydami koaliciją. Nors valstybė negali nusipirkti vaikų, praėjusių metų statistika didina politinį spaudimą imtis veiksmų.
Vis dėlto parengus su demografija susijusių pasiūlymų paketą kilo abejonių, ar pasirinktos priemonės yra tikslingos, tinkamai nukreiptos ir apskritai turės poveikį. Taip pat ne visos jos, politologo vertinimu, turi tiesioginį ryšį su demografija.
Migracijos tema M. Sinkevičius, prezidentas Gitanas Nausėda ir Laurynas Kasčiūnas, nors ir skirtingai dėliodami akcentus, komunikuoja panašia kryptimi – siekia griežtinimo.
M. Baltrukevičius atkreipė dėmesį, kad migracija visuomenės problemų sąraše nėra tarp svarbiausių. Tyrime, kuriame žmonių buvo prašoma įvardyti tris pagrindines Lietuvos problemas, migraciją paminėjo maždaug 8 proc. respondentų.
Tačiau politikams pristatant migraciją kaip grėsmę, visuomenę tuo įtikinti, jo nuomone, nėra sudėtinga. Per pirmąsias 100 dienų būtent migracija ir demografija išryškėjo kaip sritys, kurioms premjeras teikia daugiausia reikšmės.
Politologas taip pat paminėjo kilusias diskusijas dėl to, ar Lietuva gebės panaudoti didėjančius gynybos asignavimus. Klausimų kelia ir dronų incidentai. Nors Lietuvoje iki šiol neįvyko tokio masto įvykių, kokie galėjo nutikti, M. Baltrukevičius teigė nemanantis, kad Robertas Kaunas yra visiškai saugus.
Jis priminė Latvijos atvejį, kai vienas drono incidentas dar labiau paaštrino anksčiau egzistavusius nesutarimus ir iš esmės susprogdino Vyriausybę.
„Aš ne Ruginienė“
V. Valentinavičius teigė, kad M. Sinkevičiaus Vyriausybei taip pat nepavyko išvengti skandalų – buvo kilusi Raudondvario dvaro istorija ir klausimų dėl premjero disertacijos.
Vis dėlto šios istorijos, jo vertinimu, nebuvo tokio masto kaip ankstesni Palucko skandalai ir dabar beveik pamirštos. Pasak politologo, visuomenė šiuo metu daugiausia laukia biudžeto.
V. Valentinavičius mano, kad per pirmąsias 100 dienų Vyriausybei pavyko nuraminti dalį publikos. Pagrindinę jos žinutę jis apibūdino taip: „Aš ne Ruginienė“.
Jo teigimu, Ruginienė visuomenės dėmesį traukė drąsiais pareiškimais ir pasisakymais įvairiomis temomis, taip pat užsienio politikos klausimais. M. Sinkevičius, priešingai, daug dėmesio skyrė tam, kad atrodytų santūrus, rezervuotas ir nekalbėtų nesąmonių.
Politologo vertinimu, ši žinutė buvo suprasta – premjeras visuomenei pasirodė solidesnis. Tačiau vien to nepakanka. Įrodžius, kad premjeras nekalba nesąmonių, iš jo tikimasi programinių pareiškimų ir idėjų.
V. Valentinavičius teigė nematantis programos, kurios autoriumi būtų galima laikyti M. Sinkevičių. Migraciją ir demografiją jis labiau linkęs vertinti kaip prezidentinę programą, nes abi temos buvo paminėtos G. Nausėdos metiniame pranešime dar pavasarį, prieš M. Sinkevičiui tampant premjeru.
„Kur čia yra M. Sinkevičiaus idėjos?“
Politologas kritikavo ir Vyriausybės poziciją dėl biudžeto. Pasak jo, pagrindiniu finansų ministro gynėju šiuo klausimu tapo Prezidentūra, teigianti, kad dabartinis deficitas yra pateisinamas. Be to, nurodoma, kad prie taupymo bus galima grįžti 2029 metais.
V. Valentinavičiaus teigimu, neaišku, kokia šiais klausimais yra paties M. Sinkevičiaus pozicija. Jis mano, kad premjerui iš Prezidentūros tarsi diktuojama kryptis, o Vyriausybėje esą matyti ir Broko bei Adomavičiaus lygio žmonių. Politologas kaip tokį pavyzdį įvardijo finansų ministrą.
Jo teigimu, situacija ypač problemiška todėl, kad iki biudžeto liko vos kelios savaitės, o finansų ministrą akivaizdžiai remia prezidentas G. Nausėda. V. Valentinavičius teigė, kad gyvenimo skolon doktriną pasirašo būtent Prezidentūra.
Ekspertas pabrėžė, kad gyventojams labiausiai rūpi kuro kainos ir pragyvenimo kaštai, tačiau šie klausimai dabartinės Vyriausybės darbotvarkėje, jo vertinimu, nėra pakankamai matomi.
V. Valentinavičius taip pat sakė, kad, prezidentui skatinant, politikai mėgina kurstyti nepasitenkinimą ir neapykantą migrantams. Jo vertinimu, migracija ir demografija yra pirmiausia rinkiminės temos.
Politologas prognozavo, kad iki savivaldos rinkimų apčiuopiamų sprendimų, kurie šias sritis reikšmingai pakeistų, greičiausiai nebus. Jų, jo manymu, galima nesulaukti ir iki Seimo rinkimų. Šių temų autorystę jis siejo ne su Vyriausybės pastatu, o su Daukanto aikšte.
Svarbiausias dienos naujienas, ekspertų ir politikų įžvalgas bei komentarus galima išgirsti kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
