Šeštadienį Prancūzijoje vykusiose demonstracijose policija keliuose miestuose panaudojo ašarines dujas, mėgindama neleisti protestuotojams pasiekti centrinių miesto dalių. Nauji protestai surengti praėjus savaitei po riaušių, pranešė AFP žurnalistai.
Ašarinės dujos buvo panaudotos Lione, Lilyje, Tulūzoje, Monpeljė ir Nante. Prieš prasidedant akcijoms vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas perspėjo, kad valdžia netoleruos smurto ir viešosios tvarkos pažeidimų.
Tvarkai užtikrinti visoje šalyje dislokuota 70 tūkst. saugumo pajėgų. Protestai kilo dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų, o ankstesnės savaitės demonstracijos buvo virtusios riaušėmis: buvo niokojami viešieji pastatai, apiplėšta šimtai parduotuvių ir suimta 2 700 žmonių.
L. Nunezas šeštadienį pranešė, kad sulaikyti 135 žmonės. Pareigūnai taip pat konfiskavo įvairių ginklų ir kitų pavojingų daiktų – metalinių rutulių, švino šratų, fejerverkų, timpų, savadarbių ginklų, katanų bei pneumatinių ginklų. Ministras pabrėžė, kad šie duomenys yra preliminarūs ir gali būti patikslinti.
Policijos duomenimis, Paryžiuje protestuose dalyvavo 110 tūkst. žmonių. Parduotuvės sostinėje buvo uždengtos lentomis, o Luvras ir Orsė muziejus lankytojams uždaryti. Dešimtys riaušių policijos pareigūnų saugojo žiedinį kelią, kad demonstrantai į jį nepatektų.
Protestuotojų pyktis krypo į Emmanuelį Macroną
Pagrindinė Paryžiaus demonstracija, valdžios institucijų sprendimu paskutinę minutę perkelta į pietrytinį miesto pakraštį, daugiausia vyko ramiai ir buvo kupina šventinės nuotaikos. Kai kurie tėvai su mažais vaikais eiseną stebėjo iš šalies.
Vis dėlto dalis dalyvių atvirai reiškė nepasitenkinimą prezidentu E. Macronu. Jis uždraudė neprofesinių sąjungų organizuojamas eitynes, kurias vyriausybė laikė „neteisėtomis“, ir apribojo protestuotojų galimybę artintis prie miesto centro.
Šių priemonių E. Macronas ėmėsi po praėjusio savaitgalio riaušių. Dėl smurtinių išpuolių prezidentas apkaltino „kraštutinių kairiųjų“ grupuotes, esą siekiančias „sugriauti respubliką“.
Paryžietė demonstrantė Lea Berthelot, apsirengusi Prancūzijos nacionalinio simbolio Marijanos kostiumu, teigė, kad protestų malšinimas sukėlė platų nepasitenkinimą. Jos vertinimu, tokie veiksmai pažeidžia ne tik laisvę, bet ir solidarumą – vertybes, įtvirtintas oficialiame šalies devize.
Nante, Vakarų Prancūzijoje, tūkstančiai protestuotojų prasiveržė pro policijos barikadas ir patraukė miesto centro link, pranešė AFP žurnalistas. Pareigūnai mėgino juos sustabdyti ašarinėmis dujomis ir vandens patranka, kai kurie demonstrantai į policiją mėtė sviedinius ir fejerverkus.
Lione policija ašarinėmis dujomis išsklaidė maždaug tūkstantį pietinėje miesto dalyje susirinkusių žmonių.
20-metis protestuotojas Silemas sakė manantis, kad protestų draudimas reikštų Prancūzijos artėjimą prie fašistinio ir diktatoriško režimo.
Protestų ribojimą profesinės sąjungos vadina „skandalingu“
Paryžiaus centre policijos nurodymu uždaryta daug metro stočių. Kai kuriose vietose, kuriose gausu parduotuvių, komendanto valanda galioja iki pirmadienio.
Profesinės sąjungos „Syndicale Solidaires“ atstovė Murielle Guilbert eisenos metu kritikavo sprendimą uždrausti neprofesinių sąjungų protestus ir apriboti jų maršrutus. Ji teigė, kad žmonės į gatves išėjo dėl akivaizdaus visuomenės pykčio, kurį kursto maži atlyginimai.
26-erių slaugytoja Claire, pavardės nenurodžiusi, pabrėžė, kad ne visi protestuotojai siekia niokoti turtą: dalis jų tiesiog nori išreikšti nepritarimą ir kalbėti apie geresnę ateitį.
Eisenos metu buvo matyti du vyrai, laikantys plakatą „Mūsų problema? Milijardieriai“. Kiti dalyviai skandavo įžeidžius šūkius policijos atžvilgiu.
21 metų Axelle Moch pasakojo, kad policijos pareigūnas skyrė jai 135 eurų baudą, nes ji su plakatu perėjo Respublikos aikštę – vieną iš zonų, kuriose galioja komendanto valanda. Pareigūnas jai sakė tiesiog atliekantis savo darbą, o A. Moch tokį sprendimą pavadino saviraiškos laisvės ribojimu.
„Geltonosios liemenės“, prieš aštuonerius metus rengusios triukšmingas akcijas prieš E. Macroną, paragino spalio 31 d. surengti daugiau demonstracijų, ginant teisę protestuoti.
Daugelis Paryžiaus mažmenininkų užkalė langus arba uždarė parduotuves, baimindamiesi praėjusį savaitgalį vykusių plėšimų pasikartojimo. Šįkart policija buvo pasirengusi gerokai daugiau: dislokavo šarvuotuosius automobilius, sraigtasparnius ir vandens patrankas.
Paryžiaus eitynėse dalyvavęs kraštutinių kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas pareiškė, kad E. Macronas supras, jog tokie protestai kartosis kiekvieną savaitę.
Orleane protestuota prieš Marine Le Pen partiją
Įtampą Prancūzijoje padidino ir Orleane surengtas Marine Le Pen vadovaujamos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis susivienijimas“ suvažiavimas. Juo pradėta prezidento rinkimų, kurie vyks po šešių mėnesių, kampanija.
Tūkstančiai antifašistinius šūkius skandavusių žmonių surengė eitynes prieš M. Le Pen ir E. Macroną – verslui palankų centristą, kuris nebegali siekti prezidento posto. Minia skandavo raginimus E. Macronui atsistatydinti, o M. Le Pen siuntė į kalėjimą. Policija suskaičiavo 11 tūkst. dalyvių, organizatoriai teigė, kad jų buvo 26 tūkstančiai.
Šie neramumai atskleidžia prieš rinkimus stiprėjančią įtampą Prancūzijoje. Apklausos rodo, kad šiuo metu pirmauja M. Le Pen.
Infliacija šalyje, ypač išaugus degalų kainoms, nuo vasario smarkiai padidėjo. Tuo metu prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose.
Protestai dėl įvairių problemų taip pat vyksta Italijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Kai kurios akcijos susijusios su infliacija ir švietimo sunkumais. Po gatvės riaušių Italija į Milaną pasiuntė 500 karių.
