2026 m. spalio 12 d. Anapilin išėjo Aldona Petronelė Gaidienė – mylima mama, močiutė ir ilgametė lietuvių kalbos mokytoja, visą gyvenimą skyrusi šeimai, švietimui bei Lietuvai.
Portalas „Trakų žemė“ rašo, kad Aldona Petronelė gimė 1939 m. sausio 1 d. Strazdų kaime, netoli Šeštokų, prie Lietuvos ir Lenkijos sienos. Jos vaikystę lydėjo okupacija, pokario nepritekliai ir tremties pavojus. Šeimai patekus į tremiamųjų sąrašus, mergaitei teko slapstytis ir kurį laiką gyventi atskirai nuo tėvų.
Visam gyvenimui jai įsirėžė Šeštokuose matyti vaizdai, kai tremiamos šeimos buvo sodinamos į gyvulinius vagonus. Nors jos artimiesiems tremties pavyko išvengti, šeima neteko žemės, patyrė teisių suvaržymus, o nesaugumo jausmas nesitraukė daugelį metų. Anksti mirus tėvui, Aldona Petronelė ilgą laiką rūpinosi sunkiai sergančia mama.
Mokytojos pašaukimas lydėjo daugiau kaip keturis dešimtmečius
Gyvenimo išbandymai nesutrukdė jai siekti išsilavinimo. Baigusi vidurinę mokyklą Marijampolėje, Aldona Petronelė mokėsi dramos studijoje, dirbo bibliotekoje, o vėliau Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir filologijos studijas. Gavusi paskyrimą į Paluknį Trakų rajone, su šiuo kraštu susiejo likusį gyvenimą.
Daugiau kaip 40 metų ji mokė lietuvių kalbos ir išugdė ne vieną mokinių kartą. Jos auklėtiniai ne kartą dalyvavo respublikinėse olimpiadose. Didelį vaidmenį Aldona Petronelė atliko ir 1982 metais, kai Paluknio aštuonmetė mokykla tapo vidurine. Ši ugdymo įstaiga veikia iki šiol, o dabar turi gimnazijos statusą. Net sulaukusi pensinio amžiaus ji nesitraukė iš pedagogikos – Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijoje dirbo direktoriaus pavaduotoja ir lietuvių kalbos mokytoja.
Mokytojavimą Aldona Petronelė laikė ne vien darbu, bet ir pašaukimu. Moksleiviams ji siekė suteikti ne tik lietuvių kalbos žinių, bet ir meilę gimtajam žodžiui, pagarbą kraštui, jo istorijai bei kultūrai. Jos pastangos davė vaisių – dalis buvusių mokinių pasirinko pedagogo kelią ir tęsė jos puoselėtas vertybes.
Lietuvos Atgimimo laikotarpiu Aldona Petronelė aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. Kartu su vyru Antanu Jonu ji dirbo rinkimų komisijose ir prisidėjo prie demokratinių permainų. Už šią veiklą moteris buvo apdovanota Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio medaliu.
Artimieji ją prisimena kaip tvirtos valios, principingą, darbščią ir kartu jautrią kitam žmogui asmenybę. Sunkumai jos nepalaužė – ji išsaugojo orumą, nesitaikstė su neteisybe ir liko ištikima savo įsitikinimams. Vaikus, anūkus ir mokinius savo pavyzdžiu skatino mokytis, kurti, domėtis pasauliu, menu bei teatru. Sąžiningumas, pagarba aplinkiniams, užuojauta silpnesniam ir pagalba jos labiausiai stokojančiam žmogui buvo svarbiausios jos gyvenimo nuostatos. Ji tikėjo, kad net sunkiausiomis aplinkybėmis būtina išlikti žmogumi.
Didelę reikšmę Aldonos Petronelės gyvenime turėjo šeima. Su vyru ji užaugino tris vaikus ir penkis anūkus. Nelengvais laikais savo rankomis pastatytas namas ir pasodintas sodas tapo jos darbštumo, rūpesčio artimaisiais bei gebėjimo kurti jaukią aplinką liudijimu. Šiuose namuose visada buvo laukiami šeimos nariai, draugai ir svečiai, o kiekvienam užsukusiam ji skirdavo laiko, dėmesio bei gerą žodį. Namai ir toliau išliks artimųjų susibūrimų vieta, saugančia bendrus prisiminimus ir šeimos vertybes.
Artimieji dėkoja visiems, kurie atėjo palydėti Aldoną Petronelę į paskutinę kelionę, taip pat tiems, kurie negalėjo būti šalia, tačiau išreiškė užuojautą ir palaikė žodžiais. Baltų gėlių gausa, parodytas dėmesys ir buvimas kartu sunkią valandą šeimai tapo didele paguoda.
Su meile ir dėkingumu artimieji žada saugoti Mamos atminimą, jos gyvenimo išmintį bei vertybes, perduotas šeimai ir ateinančioms kartoms.
