Nuskynus paskutines uogas šilauogių krūmų priežiūros sezonas dar nesibaigia. Tai, kaip augalais pasirūpinsite iki žiemos, gali turėti įtakos jų būklei ir kitų metų derliui. Sodininkystės svetainė „This Is My Garden“ rekomenduoja rudenį atnaujinti mulčio sluoksnį, užtikrinti pakankamą drėgmę ir tinkamai išgenėti krūmus. Tačiau šiuo metu vieno darbo geriau imtis nereikėtų – šilauogių tręšimo.
Pasibaigus derėjimui krūmams vis dar reikia dėmesio. Prieš ateinant šalčiams atlikti darbai padės jiems pasiruošti žiemai ir sėkmingiau pradėti kitą augimo sezoną.
Aplink krūmus atnaujinkite mulčią
Šilauogių šaknys auga negiliai, todėl joms pavojingi temperatūros svyravimai, kai dirvožemis pakaitomis atšyla ir įšąla. Dėl to prieš žiemą svarbu pasirūpinti pakankamu apsauginiu mulčio sluoksniu.
Aplink šaknų zoną turėtų būti maždaug 10–15 centimetrų storio mulčio sluoksnis. Pavasarį paskleista medžiaga per vasarą gali susigulėti ir suirti, tad rudenį ją verta papildyti.
Mulčiui galima naudoti pušų spyglius, medžio drožles arba pušų žievę. Pušų pagrindo medžiagos šilauogėms ypač tinkamos, nes joms yrant dirvožemis gali rūgštėti.
Mulčio nereikėtų supilti tiesiai prie pagrindinių stiebų. Aplink juos palikite nedidelį tarpą, kad stiebai dėl susikaupusios drėgmės nepradėtų pūti.
Vandens krūmams reikia ir po derliaus
Baigus skinti uogas šilauogių laistymo nutraukti nereikėtų. Rudenį drėgmė taip pat svarbi, nes augalai tuo metu ruošiasi žiemai.
Augimo laikotarpiu šilauogėms reikia maždaug 2,5 centimetro kritulių arba tokio pat kiekio papildomo laistymo per savaitę. Toks poreikis išlieka ir rudenį – vanduo padeda krūmams išlaikyti gerą būklę ir pasiruošti kitų metų derėjimui.
Laistyti geriausia anksti ryte arba vėlai vakare, vandenį pilant prie pat augalo pagrindo. Taip mažiau drėgmės išgaruoja, o lapai lieka sausesni, todėl susidaro mažiau palankių sąlygų pelėsiui.
Dirvai įšalus, laistymą reikia nutraukti. Vėl laistyti galima pradėti ankstyvą pavasarį.
Genėjimo imkitės tik nukritus lapams
Rudenį šilauoges taip pat galima genėti, tačiau nereikėtų to daryti per anksti. Palaukite, kol krūmai pereis į ramybės būseną – tai paprastai matyti tada, kai jie jau būna numetę visus lapus.
Pirmiausia apžiūrėkite šakas ir pašalinkite nulūžusias, nudžiūvusias, ligotas bei silpnas. Iškirpti verta ir besitrinančius ūglius: pažeista žievė gali tapti vieta, per kurią lengviau plinta ligos bei kenkėjai.
Jei kurios nors šakos nusvirusios iki žemės, jas taip pat galima patrumpinti, kad krūmas išlaikytų tinkamą formą.
Genint rekomenduojama pašalinti maždaug penktadalį senesnių stiebų, paliekant stipriausias ir sveikiausias šakas. Taip pagerinama oro cirkuliacija krūmo viduje ir ribojamas perteklinis stiebų augimas.
Per tankūs krūmai gali subrandinti smulkesnes uogas ir duoti mažesnį derlių, todėl kasmetinis genėjimas svarbus jau kelerius metus augantiems augalams.
Tačiau pirmuosius dvejus metus po pasodinimo šilauogių genėti nerekomenduojama. Tuo metu krūmams reikia įsitvirtinti dirvožemyje ir užauginti sveikus stiebus.
Rudenį trąšų geriau nenaudoti
Trąšos gali paskatinti naują augimą tuo metu, kai šilauogės turėtų ruoštis ramybės laikotarpiui. Prieš šalčius išaugę jauni ūgliai gali nukentėti nuo šalčio, o vėlyvas tręšimas gali pakenkti ir viso krūmo būklei.
Tręšti šilauoges geriau pavasarį, kai dirva įšyla ir pradeda augti nauji ūgliai. Trąšų galima naudoti ir vasaros pradžioje ar viduryje – maždaug birželį arba liepą, augalams baigus derėti.
Taigi rudenį svarbiausia ne skatinti naują augimą, o padėti šilauogėms pasiruošti žiemai. Prieš šalčius verta pasirūpinti atnaujintu mulčiu, pakankama drėgme ir tinkamu metu atliktu genėjimu.
