Pasaulyje atgarsį sukėlė Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve’o Witkoffo pareiškimas, kuriame Vladimiras Putinas, nors jau ketverius metus vykdo kruviną agresiją prieš Ukrainą, buvo pavadintas „humanistu“. Tai kelia klausimą, ar tokia retorika reiškia atvirą JAV atsitraukimą nuo Kyjivo, ar tėra kontroversiška diplomatinė taktika.
Apie tai TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjosi politologas Linas Kojala.
S. Witkoffas dėkojo V. Putinui ir apibūdino jį kaip humanistą. Tai įvyko po ankstesnių sprendimų, kai buvo kalbama apie rusišką dyzeliną, o Jungtinės Valstijos neįvedė sankcijų Rusijai pagal vadinamąjį Grahamo įstatymą. Todėl kyla klausimas, ar tokiu būdu D. Trumpas vis aiškiau demonstruoja palankumą Kremliaus lyderiui.
Nors S. Witkoffas turėjo omenyje paleistą kalinį, ukrainiečiams tokie žodžiai apie V. Putiną yra itin skaudūs. Rusijos prezidentas kasdien įsako bombarduoti Ukrainos miestus, per šias atakas žūsta civiliai, o per antrąją D. Trumpo kadenciją dronų ir raketų smūgių skaičius tik didėjo. Todėl V. Putiną vadinti kuo nors kitu nei asmeniu, tiesiogiai atsakingu už brutalią agresiją, nėra pagrindo.
Be to, tai ne pirmas kartas, kai S. Witkoffas Kremliaus atžvilgiu kalba palankiai. Dar praėjusiais metais jis iš Maskvos D. Trumpui gabeno Kremliaus aplinkos žmonių nupieštus portretus ir teigė, kad V. Putinas siekia taikos bei derybų. L. Kojalos vertinimu, svarbiausia, kad tokie gražūs žodžiai apie agresorių nevirstų sprendimais, kurie susilpnintų Ukrainos gynybinius pajėgumus. Kol kas dauguma sprendimų, galinčių labiausiai pakenkti Ukrainai, nėra priimti.
Ar Ukrainoje iš tiesų artėja taika?
D. Trumpas tvirtina, kad taika Ukrainoje yra arčiau nei bet kada anksčiau ir turėtų būti pasirašyta iki šių metų pabaigos. Panašiai kalba ir Kremlius. Vis dėlto, politologo teigimu, šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad karas artėja prie pabaigos.
Tai rodo ir pačių Kremliaus atstovų pasisakymai. Europos šalys kartu su JAV ir Ukraina Maskvai teikia konkrečius pasiūlymus, kaip sustabdyti konfliktą. Pirmiausia kalbama apie paliaubas, karo veiksmų nutraukimą ir tolesnes derybas, tačiau Kremlius šiuos siūlymus atmeta.
Vienintelis apčiuopiamas S. Witkoffo vizito Maskvoje rezultatas – planuojamas trišalis žemesnio rango JAV, Ukrainos ir Rusijos pareigūnų susitikimas lapkričio mėnesį. Jis turėtų atnaujinti dialogą, tačiau tai nėra proveržis, leidžiantis tikėtis, kad V. Putinas atsisakys ketinimų per žiemą smogti Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir kitiems taikiniams, tikėdamasis palankesnės padėties kitų metų pradžioje.
Jungtinės Valstijos ragina trišalį susitikimą surengti kuo greičiau, o to paties siekia ir Volodymyras Zelenskis. Tačiau kol kas vyksta ne derybos, o tik pokalbiai. Tikros derybos prasidėtų tuomet, kai šalys tartųsi dėl konkrečių sąlygų ir būtų pasirengusios daryti nuolaidas.
Ukraina jau sutinka su paliaubomis ir dabartinės fronto linijos įšaldymu, nors toks sprendimas neatitinka jos tikslo išlaisvinti okupuotas teritorijas. Vis dėlto Kyjivas supranta, kad greitai to padaryti nepavyks.
Rusijos reikalavimai išlieka nepakitę: V. Putinas reikalauja ne tik okupuoti likusią Donbaso dalį, bet ir įkurti papildomą buferinę saugumo zoną už Donecko srities ribų. Tai rodo, kad Maskva nėra pasirengusi pradėti tikrų derybų ir tikisi savo tikslus pasiekti karinėmis priemonėmis. Todėl kyla klausimas, kodėl JAV nenaudoja visų turimų svertų spaudimui Rusijai, o daugiau kritikos tenka Ukrainai.
JAV žvalgybos informacija Ukrainą pasiekia, tačiau svarbūs keli indikatoriai
D. Trumpo pasiuntiniai kritikavo V. Zelenskį dėl aštrių jo pasisakymų apie JAV prezidentą ir Jungtines Valstijas. Nors pastarosiomis dienomis emocinė įtampa buvo išaugusi, praktiniai sprendimai kol kas nerodo, kad bendradarbiavimas būtų nutrauktas.
Žvalgybinė informacija, nors ir su trikdžiais, Ukrainą toliau pasiekia. Be to, JAV administracija nekalba apie ketinimus išjungti „Starlink“ paslaugą.
Vis dėlto Ukrainos atstovai teigia, kad žvalgybos duomenų perdavimas ir „Starlink“ veikimas buvo sulėtinti bei sumažinti. L. Kojala pabrėžė, kad tai yra svarbūs indikatoriai. Jeigu trikdžiai truktų ilgiau nei kelias dienas, tai taptų rimta problema, nes Ukraina galėtų atlikti mažiau atsakomųjų atakų.
Kol kas, politologo vertinimu, pagrindo kalbėti apie ilgalaikį pokytį nėra. Ukraina nurodo, kad žvalgybos informacija ją ir toliau pasiekia, o „Starlink“ veikimo sutrikimus tikimasi artimiausiu metu pašalinti. Ne mažiau svarbus ir JAV ginkluotės bei amunicijos pardavimas, kurį finansuoja Europos valstybės.
Šie trys aspektai – žvalgybos informacija, „Starlink“ ir ginkluotės tiekimas – parodys, ar palanki retorika V. Putinui virs realiais sprendimais. Kol kas skirtumas tarp JAV pareiškimų ir praktinių veiksmų išlieka didelis.
Visą pokalbį galima išgirsti viršuje esančiame vaizdo įraše.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
