Šeštadienį Astanoje, Kazachstane, prasidės pasaulio imtynių čempionatas. Varžybų programą atvers graikų-romėnų imtynių atletų kovos. Prieš išvykstant į čempionatą vykusiame Lietuvos imtynių federacijos (LIF) prezidiumo posėdyje rinktinių treneriai pristatė sportininkams iškeltus tikslus.
Graikų-romėnų imtynių rinktinėje iš Justo Petravičiaus (60 kg) tikimasi 8–16 vietos, iš Roko Čepausko (77 kg) – 10–16 vietos. Mindaugui Venckaičiui (97 kg) keliamas tikslas užimti 5–12 vietą, o Romui Fridrikui (130 kg) – patekti į 5–10 vietą.
Laisvųjų imtynių atstovui Domantui Pauliuščenko (92 kg) prognozuojama 8–12 vieta, Pauliui Leščauskui (86 kg) – 8–16 vieta.
Moterų varžybose Gabijai Dilytei (50 kg) numatoma 7–16 vieta, o Kamilei Griškienei (76 kg) – 7–14 vieta.
Apie Lietuvos atletų galimybes Astanoje portalas imtynes.lt kalbėjosi su LIF prezidentu Aleksandru Kazakevičiumi.
Komandos sudėtį pakeitė trauma
Į pasaulio čempionatą Lietuva siunčia keturis graikų-romėnų imtynininkus, dvi imtynininkes ir du laisvūnus. Pirminėje paraiškoje buvo nurodytos trys imtynininkės, tačiau Anna Tieliegina prieš kelias dienas patyrė traumą – jai plyšo vidiniai kelio raiščiai. A. Kazakevičius apgailestavo dėl sportininkės nesėkmės ir palinkėjo jai greitai pasveikti, o likusioms Lietuvos atstovėms – garbingai apginti šalies vardą.
Laisvųjų imtynių rinktinės sudėtis jau keletą metų išlieka nepakitusi. Federacijos vadovo teigimu, šiuo metu neabejotini komandos lyderiai yra D. Pauliuščenko ir P. Leščauskas. D. Pauliuščenko Astanoje varžysis neolimpinėje svorio kategorijoje iki 92 kilogramų, tačiau kitąmet ketins kovoti dėl vietos olimpinėje rinktinėje svorio kategorijoje iki 97 kilogramų. Pasak trenerio Valdo Grišiaus, sportininkui nereikės daug auginti svorio, nes dabartinis jo svoris yra artimas olimpinei kategorijai. Į lengvesnį svorį jis nusileido norėdamas išmėginti galimybes mažiau konkurencingoje grupėje.
„Svajoju tyliai“
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos graikų-romėnų imtynininkai pasaulio čempionatuose iškovojo penkis medalius. A. Kazakevičius konkrečių prognozių vengė ir pabrėžė, kad sėkmę mėgsta tyla.
Federacijos prezidentas išskyrė Romą Fridriką, kuris jau buvo penktas pasaulyje. Tame pačiame čempionate Belgrade prieš trejus metus dėl medalio mažajame finale kovojo ir Mindaugas Venckaitis. A. Kazakevičius tikisi, kad abu atletai per šį laiką patobulėjo ir Astanoje vėl pretenduos į aukštas vietas.
Jaunasis R. Čepauskas varžysis svorio kategorijoje iki 77 kilogramų. Vilniaus rajono atletas prieš dvejus metus tapo Europos jaunimo čempionu svorio kategorijoje iki 72 kilogramų, o nuo tada perėjo į olimpinį svorį. Prezidentas pripažino, kad debiutas suaugusiųjų grupėje tokioje konkurencingoje kategorijoje nebus lengvas, tačiau tikisi techniškų kovų. R. Čepausko patekimas tarp 16 geriausiųjų leistų jam pretenduoti į finansavimą ir ramiau rengtis kitų metų olimpiniams iššūkiams.
Rinktinės senbuviui J. Petravičiui, A. Kazakevičiaus vertinimu, gali būti sunkiausia, nes jo svorio kategorijoje dominuoja Azijos šalių atletai. Vis dėlto prieš išvykdamas sportininkas teigė, kad svoris nukrito lengvai ir pasirengimas yra geras.
Moterų imtynės sustiprėjo
Pastarųjų kelerių metų klasikų rezultatai pasaulio ir Europos čempionatuose suprastėjo, tačiau LIF prezidentas nemanė, kad dėl to reikėtų kalbėti apie vienos disciplinos lyderystės perdavimą kitai. Jo teigimu, keli sėkmingi pasirodymai gali vėl pagerinti graikų-romėnų imtynių rezultatų kreivę.
Kartu A. Kazakevičius pripažino, kad Lietuvos moterų imtynės pastebimai sustiprėjo. G. Dilytė yra olimpinių žaidynių septintos vietos laimėtoja, o K. Griškienė – patyrusi kovotoja. Nors klasikai yra iškovoję pasaulio čempionatų medalių, sportininkams dabar tenka iš naujo įrodyti savo vertę. Prezidentas pabrėžė, kad visi rinktinės nariai sudaro vieną komandą, todėl džiaugsmo suteiktų bet kurio sportininko ar sportininkės pasiekimas.
Vertindamas galimą kartų kaitos įtaką klasikų rezultatams, A. Kazakevičius sakė, kad jauniesiems talentams per dvejus metus konkuruoti su elitu dėl olimpinių kelialapių būtų per sunku. Todėl šį laikotarpį ketinama įveikti turimais resursais, nors jie, pasak federacijos vadovo, ne didėja, o mažėja.
Didžiausiu praradimu jis įvardijo Kristupo Šleivos sprendimą nebetęsti profesionalaus imtynininko karjeros. A. Kazakevičius teigė norintis, kad sportininkas kitąmet grįžtų į rinktinę ir bent pabandytų įveikti olimpinės atrankos etapus, nes tam, jo manymu, K. Šleiva yra pajėgus.
Žvilgsnis į 2032 metus
Kalbėdamas apie būsimą klasikų rinktinės pamainą, federacijos prezidentas pirmiausia paminėjo R. Čepauską, kuris jau įsilieja į suaugusiųjų komandą. Tarp jaunųjų atletų jis taip pat išskyrė nuolatinį Europos ir pasaulio jaunių čempionatų prizininką Benediktą Bubelevičių. Moterų imtynėse, pasak jo, gerai žinomas Europos čempionės Gretos Tverskytės vardas.
Sunkiasvorio rinktinės vietą Astanoje užims R. Fridrikas, o Mantui Knystautui leista pailsėti. M. Knystautas turėjo traumų, kurias reikia išsigydyti, be to, treneriai nusprendė suteikti jam psichologinio ir fizinio poilsio nuo nuolatinių treniruočių bei varžybų įtampos.
Kadangi abu atletai laikomi lygiaverčiais, R. Fridrikui suteikta galimybė pasirodyti pasaulio čempionate. Kitąmet laukia intensyvus sezonas: prasidės reitingų turnyrai, kuriuose bus renkami taškai, taip pat vyks pasaulio čempionatas, kuriame bus kovojama dėl olimpinių kelialapių. Todėl treneriams svarbu racionaliai paskirstyti šiame svoryje turimą potencialą.
Laisvūnų ateitis ir natūralizacijos klausimas
Naujų veidų laisvųjų imtynių rinktinėje kol kas galima tikėtis tik ateityje. Federacijos vadovas teigė matantis jaunų, ambicingų sportininkų, turinčių tarptautinės arenos patirties. Vis dėlto suaugusiųjų čempionatuose problemų kelia gausus Kaukazo regiono atletų atstovavimas Europos ir kitoms valstybėms. Be to, istoriškai Lietuvos laisvųjų imtynių atstovų į pasaulio čempionatus vykdavo nedaug.
A. Kazakevičius sakė pastebintis pokyčius jaunųjų laisvūnų ugdymo sistemoje, išskyrė LIF viceprezidento Audriaus Jokubyno darbą ir visos laisvųjų imtynių bendruomenės pastangas. Jo teigimu, tai suteikia vilties šią sporto šaką pakelti į aukštesnį lygį.
Galimybę natūralizuoti pajėgius užsienio atletus federacijos prezidentas atmetė. Jo nuomone, vien pilietybės suteikimas neleidžia lengvai integruoti kitos šalies sportininko ar sportininkės. Be to, Lietuva, pasak jo, turi galimybių talentus užauginti pati, ką rodo graikų-romėnų imtynių proveržis.
Šią vasarą Skopjėje vykusiame Europos jaunimo čempionate Lietuvai atstovavo JAV pilietybę turintis Danielis Lukas Krutules. A. Kazakevičius pabrėžė, kad atletas turi lietuviškų šaknų, lietuvišką pasą ir Lietuvos čempiono titulą. Jungtinėse Valstijose jis nuolat laimi įvairius turnyrus arba tampa jų prizininku.
Europos čempionato debiutas D. L. Krutules nepavyko. Federacijos prezidentas svarstė, kad tam galėjo turėti įtakos nauja ir konservatyvi UWW aplinka bei mažiau praktikuotas laisvųjų imtynių stilius. JAV sportininkas dalyvauja folk stiliaus varžybose. Nors pagrindiniai principai panašūs, neįprasti niuansai jam neleido atsiskleisti. Vis dėlto tokių atletų rinktinės durys, pasak A. Kazakevičiaus, lieka atviros.
Ketvirtadienį Astanoje, prieš pasaulio čempionato pradžią, įvyko Tarptautinės imtynių federacijos (UWW) kongresas. Jo metu Nenadas Lalovičius dar vienai šešerių metų kadencijai perrinktas UWW prezidentu.
