Susidūrimas kelyje įvyksta per akimirką, tačiau nesutarimai dėl jo priežasčių kartais užsitęsia gerokai ilgiau. Prie apgadintų automobilių vairuotojai gali skirtingai vertinti įvykio aplinkybes, o vienas iš jų neretai neigia tai, kas kitam atrodo akivaizdu. Taip nutinka tiek po eismo įvykio, sutrikdžiusio eismą, tiek po nedidelio susidūrimo, kai matoma žala apsiriboja įlenktu sparnu.
Jeigu vairuotojai nesutaria, aplinkybes aiškinasi policija. Tokiu atveju svarbūs ne tik dalyvių paaiškinimai, bet ir patikrinami duomenys: nuotraukos, liudytojų parodymai bei vaizdo registratoriaus medžiaga. Joje gali būti užfiksuota ne tik pati avarijos akimirka, bet ir prieš ją vykę įvykiai.
Įrašas gali padėti atkurti įvykių seką
BTA Draudimo žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova teigia, kad klientai vaizdo registratorių įrašais naudojasi palyginti retai.
Dažniausiai eismo įvykio dalyviai susitaria dėl aplinkybių ir užpildo deklaraciją, todėl draudikui papildomų įrodymų neprireikia. Vis dėlto kilus ginčui įrašas gali padėti nustatyti, kuris manevras buvo atliktas pirmas, ar automobilis persirikiavo ir kas vyko sankryžoje.
K. E. Karpovos teigimu, po avarijos žmonės patiria stresą, todėl net ir nesiekdami suklaidinti gali skirtingai prisiminti bei papasakoti įvykio detales. Vaizdo medžiaga leidžia patikrinti jų paaiškinimus ir nuosekliai atkurti įvykių eigą. Naudingas gali būti ir greta važiavusio, avarijoje nedalyvavusio vairuotojo registratoriaus įrašas.
Draudikė prisimena skaudų įvykį, kai prie stovinčio automobilio priėjęs ir į jį sėsti ketinęs žmogus pateko į važiuojančio BTA kliento automobilio kelią ir žuvo. Pasak K. E. Karpovos, registratoriaus įrašas padėjo nustatyti įvykio eigą ir įvertinti vairuotojo atsakomybės klausimą. Tokiais atvejais vaizdo medžiaga gali būti svarbi ne tik sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.
Tačiau vien tai, kad susidūrimas nufilmuotas, automatiškai neatsako į klausimą, kas dėl jo kaltas. Kadre gali nesimatyti kito automobilio, šviesoforo signalo ar prieš avariją atlikto manevro. Svarbias aplinkybes taip pat gali paslėpti tamsa, krituliai ir atspindžiai.
Dėl šios priežasties įrašas vertinamas kartu su vairuotojų paaiškinimais, įvykio vietos nuotraukomis, automobilių apgadinimais ir, prireikus, ekspertizių rezultatais.
Ne mažiau svarbu laiku išsaugoti pačią medžiagą. Kadangi registratoriai dažnai filmuoja cikliškai, senesni failai ilgainiui pakeičiami naujais. K. E. Karpova pataria reikalingą vaizdą išsaugoti kuo greičiau ir pasidaryti jo kopiją. Vertėtų išsaugoti ne tik susidūrimo momentą, bet ir vaizdą prieš bei po jo, o draudikui perduoti originalų, neredaguotą failą.
Praktikoje, pasak K. E. Karpovos, įrašo kartais prireikia tik vėliau, kai įvykio dalyviai pradeda nesutarti. Tuomet gali paaiškėti, kad reikalinga medžiaga jau perrašyta.
Viešinti įrašą internete – rizikinga
Išsaugoti registratoriaus vaizdą ir pateikti jį draudikui ar policijai yra viena, o paskelbti jį viešai, kad matytų tūkstančiai žmonių, – visai kas kita.
Pašnekovė aiškina, kad žmogus, viešai skelbdamas informaciją savo iniciatyva, gali peržengti asmeninio naudojimo ribas. Tokiu atveju konkrečiai situacijai gali būti taikomos BDAR nuostatos.
I. Mauricienės teigimu, privačiam asmeniui, kuris registratoriumi filmuoja nesiekdamas tikslų, susijusių su verslu ar profesine veikla, BDAR paprastai netaikomas. Tai vadinama namų ūkio išimtimi. Vis dėlto kai ši išimtis negalioja, asmens duomenų rinkimas turi atitikti BDAR principus ir būti pagrįstas teisėtu pagrindu. Todėl svarbu ne tik, kodėl įrašas padarytas, bet ir kur bei kaip jis vėliau paskelbtas.
Viešinimas gali paveikti ne vien vairuotoją, kurio elgesį norėta parodyti. Vaizdo medžiagoje gali būti matomi nukentėję asmenys, vaikai ar kiti su konfliktu nesusiję žmonės.
I. Mauricienė taip pat primena, kad viešai paskelbti eismo nelaimės vaizdai gali sukelti stiprių išgyvenimų arba tapti patyčių priežastimi. Asmenys, manantys, kad įrašu pažeistos jų teisės, priklausomai nuo situacijos gali kreiptis į Duomenų apsaugos inspekciją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą arba teismą.
Duomenų tvarkymo požiūriu nesvarbu, ar registratorius įrašo vaizdą iš judančio automobilio, ar fiksuoja aplinką stovėdamas parkavimo režimu – abiem atvejais filmuojama aplinka.
Jeigu privačiam vairuotojui taikoma namų ūkio išimtis, BDAR nenustato konkretaus termino, kiek laiko galima saugoti įrašus. Tačiau I. Mauricienė nerekomenduoja jų laikyti ilgiau, nei pagrįstai reikia.
Jeigu vaizdo medžiagoje užfiksuotas incidentas ir jos reikia savo teisėms apginti, konkretų failą patariama išsaugoti atskirai iki teisinių procesų pabaigos.
