Žmogus išgirsta, kad atlikti tyrimai reikšmingų pakitimų neparodė, tačiau į kasdienį gyvenimą grįžta vis dar jausdamasis blogai. Tuomet kyla klausimas: jei rezultatai geri, kodėl negalavimai nesitraukia ir ką reikėtų daryti toliau?
Tokioje situacijoje gali kilti noras kreiptis į dar vieną specialistą ar atlikti papildomą tyrimą. Vis dėlto „Vilnelės klinikų“ šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius pastebi, kad konsultacijų ir tyrimų gali daugėti, o tikroji simptomų priežastis taip ir lieka nenustatyta.
Pasak jo, kartais daugiau naudos duoda ne naujas tyrimas, o išsamus ankstesnės informacijos įvertinimas kartu su gydytoju: simptomų, jau atliktų tyrimų rezultatų ir galimų tolesnių veiksmų.
Priežasties nustatymas ne visada būna greitas
Jeigu savijauta ilgą laiką nesitaiso, prof. V. Kasiulevičius siūlo dar kartą kreiptis į šeimos ar vidaus ligų gydytoją. Per konsultaciją verta aptarti, kaip laikui bėgant kito simptomai, ką parodė ankstesni tyrimai ir kokios dar galėtų būti negalavimų priežastys. Net tada, kai diagnozė kol kas neaiški, pacientui svarbu žinoti, kaip bus tęsiamas ištyrimas.
Nuovargį, pilvo ar nugaros skausmą, kosulį gali sukelti skirtingos priežastys. Vienos nustatomos greitai, o kitų tenka ieškoti ilgiau. Kai kuriais atvejais reikalingi papildomi tyrimai, kitais – simptomų stebėjimas. Prof. V. Kasiulevičius pabrėžia, kad kiekvienas tyrimas turi konkrečią paskirtį ir ribas. Normalus rezultatas gali sumažinti tam tikrų ligų tikimybę, tačiau jis nepašalina visų galimų negalavimų priežasčių.
Gydytojo teigimu, ligų diagnostikoje svarbi ir laiko eiga, nes ji gali suteikti naujos informacijos. Jei simptomai silpnėja ir palaipsniui išnyksta, pasirenkama viena taktika. Tačiau jeigu jie išlieka, stiprėja arba atsiranda naujų požymių, paciento būklę reikia įvertinti pakartotinai, net jei pirminiai tyrimai buvo geri.
Tyrimai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į simptomus, apžiūros rezultatus ir įtariamas ligas. Kai jų atliekama daug, bet nėra aiškaus tikslo, didėja tikimybė aptikti atsitiktinių pakitimų, kurie gali būti nesusiję su prasta savijauta. Tuomet tenka aiškintis ir šių radinių reikšmę, atlikti papildomus tyrimus, o pagrindinė problema gali likti neišspręsta.
Ką daryti, jei specialistų jau buvo keli?
Jeigu žmogus apsilankė pas ne vieną specialistą, tačiau aiškaus atsakymo vis dar nėra, prof. V. Kasiulevičius rekomenduoja prieš pradedant naują paieškos etapą sustoti ir su gydytoju nuosekliai peržvelgti visą ankstesnį kelią.
Į konsultaciją reikėtų atsinešti atliktų tyrimų rezultatus, specialistų išvadas ir vartojamų vaistų sąrašą. Taip pat svarbu prisiminti, kada prasidėjo simptomai, kaip jie keitėsi, kas juos sustiprina ir kas palengvina.
Turėdamas šią informaciją, gydytojas gali palyginti skirtingu metu atliktų tyrimų rezultatus, įvertinti simptomų raidą, galimą vaistų poveikį ir kitas sveikatos problemas. Toks bendras vaizdas kartais padeda pastebėti anksčiau neįvertintas sąsajas bei nuspręsti, kokių papildomų tyrimų ar konsultacijų reikia.
Profesoriaus teigimu, priežasties reikėtų ieškoti nuosekliai, kiekvienu atveju aiškiai suprantant, kodėl skiriamas konkretus tyrimas, ką jo rezultatai galėtų parodyti ir kaip jie pakeistų tolesnį gydymą.
Trys klausimai, kuriuos verta užduoti per konsultaciją
Po apsilankymo pas gydytoją pacientui svarbu suprasti, kas apie jo būklę jau žinoma ir kokie numatomi tolesni žingsniai. Net jei galutinė diagnozė dar nenustatyta, verta išsiaiškinti tris dalykus: kokios negalavimų priežastys šiuo metu tikėtiniausios, kokių tyrimų ar kitų veiksmų reikia imtis ir kada būtina kreiptis pakartotinai. Taip pat reikėtų paklausti, kokie simptomai reikštų, kad pagalbos reikia skubiau.
Prof. V. Kasiulevičius ragina pacientus nebijoti klausti ir prašyti paaiškinti tyrimų rezultatus bei siūlomą gydymo ar ištyrimo planą. Kuo geriau žmogus supranta savo sveikatos būklę, tuo aktyviau jis gali dalyvauti priimant sprendimus. Pacientas, pasak profesoriaus, turėtų būti diagnostikos partneris, o ne jos koordinatorius.
Užsitęsusi priežasties paieška gali pareikalauti laiko, pajamų ir emocinių jėgų. Kai kurių ligų atveju delsimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, todėl net ir neturint galutinio atsakymo žmogus neturėtų likti vienas. Aiškiai sutartas planas, kada ir kaip bus tęsiamas ištyrimas, jau yra konkretus žingsnis pirmyn.
