Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina aktyviau kovoti su šešėline ekonomika ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį. Viena iš priemonių gali tapti platesnis dirbtinio intelekto (DI) naudojimas.
Naujasis VMI vadovas Martynas Endrijaitis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė, kad institucija daugiausia dėmesio skirs šešėlio mažinimui, elektroninių paslaugų plėtrai, kibernetiniam saugumui ir vidinei organizacijos kultūrai.
Jo teigimu, šešėlinė ekonomika Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 20 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis siekia maždaug 15–18 proc., priklausomai nuo skaičiavimo metodikos. Pirmasis tikslas – pasiekti ES vidurkį, o vėliau šį rodiklį dar mažinti.
VMI taip pat sieks, kad mokesčių mokėtojams būtų patogiau naudotis elektroninėmis paslaugomis. Planuojama pereiti prie vienos sistemos ir vienos platformos, nes dabar paslaugos teikiamos per kelias skirtingas sistemas. Sprendimai būtų tobulinami atsižvelgiant į verslo, buhalterių ir gyventojų pastabas.
Dar viena prioritetinė sritis – kibernetinis saugumas. VMI planuoja stiprinti sistemas, kad galimos atakos būtų kuo greičiau sustabdytos, nustatytos jų priežastys, o sutrikusios sistemos – operatyviai atkurtos.
M. Endrijaitis taip pat pabrėžė, kad VMI sieks keisti vidinę kultūrą: institucija verslui ir gyventojams turėtų būti pagalbininkė bei konsultantė, o ne vien kontrolierė.
Prioritetai keisis pagal riziką
VMI kasmet iš naujo vertins, kuriuose sektoriuose šešėlinės ekonomikos rizika yra didžiausia. Todėl prioritetinių sričių sąrašas nebus pastovus.
Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama turizmui, statyboms, daliai apdirbamosios pramonės, paslaugų sektoriams ir kai kurioms didmeninės bei mažmeninės prekybos sritims.
Institucija neapsiribos vien rizikos vertinimo sistemomis. Tam tikrais atvejais numatoma taikyti ir atsitiktinę, tikslinę kontrolę, kai įmonė tikrinama ne tik dėl iš anksto nustatytos rizikos.
Vis dėlto VMI vadovas pabrėžė, kad tai nereiškia neprognozuojamų patikrinimų. Pagrindinis dėmesys ir toliau bus skiriamas sektoriams, kuriuose fiksuojama daugiausia šešėlio, o atsitiktinė kontrolė būtų naudojama tik epizodiškai.
DI padės ieškoti galimų pažeidimų
Automatizuoti sprendimai VMI jau naudojami, tačiau ateityje jų vaidmuo gali išaugti. M. Endrijaičio teigimu, DI būtų pasitelkiamas siekiant nustatyti galimus pažeidimus ir efektyviau įvertinti rizikas.
Europos Komisija jau yra pristačiusi DI priemonę, galinčią padėti nustatyti įmones, kurių sukuriama pridėtinė vertė yra maža. Tokios įmonės, palyginti su kitomis tame pačiame sektoriuje ar teritorijoje veikiančiomis įmonėmis, generuoja didesnį pelną ir pajamas, tačiau mažesnę naudą ekonomikai mokesčių prasme. Tai gali būti ženklas, kad PVM nėra tinkamai sumokamas.
DI taip pat galėtų būti naudojamas gyventojams konsultuoti. Tačiau VMI vadovas tikino, kad dėl DI plėtros darbuotojų skaičiaus mažinti neplanuojama. Žmogiškieji ir intelektiniai ištekliai būtų nukreipiami į kitas veiklos kryptis, siekiant su mažesniais resursais atlikti daugiau darbų.
Automobilių naudojimą vertins pagal judėjimo duomenis
VMI jau kurį laiką tikrina atvejus, kai įmonių automobiliai naudojami darbuotojų asmeninėms reikmėms. Tokiais atvejais privaloma tinkamai apskaičiuoti ir deklaruoti pajamas natūra.
M. Endrijaičio teigimu, įmonės šiuo metu automobilių naudojimą privatiems poreikiams deklaruoja tvarkingiau. Vis dėlto ateityje kontrolė gali būti dar labiau paremta duomenų analize.
VMI vadovas neatmetė galimybės pasitelkti automatizuotus sprendimus ir DI, kurie vertintų skirtingą informaciją apie transporto judėjimą. Tokios priemonės galėtų padėti nustatyti, ar automobilis daugiausia naudojamas darbo, ar asmeniniais tikslais, analizuojant kelių transporto judėjimo duomenis ir savivaldybių informaciją.
Tačiau pagrindinis institucijos tikslas, pasak jo, nėra bausti. VMI pirmiausia siekia informuoti ir konsultuoti verslą, kad įmonės suprastų, kada ir kaip turi būti apskaičiuojamas pajamų mokestis.
Nesilaikantiems taisyklių gresia sankcijos
Sąžiningai mokesčius mokantiems asmenims VMI vadovas žada mažiau biurokratijos. Tuo metu reikalavimų nesilaikantiems ir mokesčių nemokantiems asmenims gali būti taikomos griežtesnės priemonės.
Nesumokėta suma gali būti išieškoma, o į įspėjimus nereaguojant gali būti atliekamas mokestinis patikrinimas. Tokiais atvejais apskaičiuojama trūkstama mokesčio suma, skaičiuojami mokestiniai delspinigiai ir taikomos mokestinės baudos. Priklausomai nuo situacijos, jos gali būti nemažos. Tam tikrais atvejais taip pat taikomas Administracinių nusižengimų kodeksas.
VMI primena ir apie pelno mokesčio lengvatas. Jos gali būti taikomos išmokoms, leidžiančioms mažinti apmokestinamąjį pelną.
Lengvata gali būti taikoma gamybinei įmonei, kurioje dirba riboto darbingumo asmenys, jei daugiau kaip 50 proc. visų pajamų sudaro pajamos už pačios pagamintą produkciją. Tokiai įmonei leidžiama mažinti apskaičiuotą pelno mokestį.
Be to, laisvosios ekonominės zonos įmonei, kurios vidutinis darbuotojų skaičius ir kapitalo investicijos atitinka įstatyme nustatytus dydžius, nustatytą metų skaičių galima nemokėti pelno mokesčio, o vėliau taikyti sumažintą jo tarifą.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą galima peržiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Lukas Zajančauskas – ROC.lt portalo redaktorius. Jis rūpinasi, kad skaitytojus pasiektų aiškios, aktualios ir lengvai suprantamos naujienos.