Pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko projekto ateitis kol kas lieka neaiški. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad energetikos ministras darbiniu formatu su Lenkijos atstovais aptaria galimybę į projektą įtraukti užsienio partnerius.
Tokios diskusijos vyksta po to, kai parko vystytoja valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kreipėsi į Energetikos ministeriją ir paprašė pakoreguoti projekto įgyvendinimo grafiką, numatant galimybę darbus atidėti.
Ketvirtadienį žurnalistams M. Sinkevičius sakė, kad galutiniai sprendimai dėl projekto dar nepriimti. Anot jo, energetikos ministras šiuo metu kalbasi su Lenkijos puse ir aiškinasi, ar ši šalis būtų suinteresuota prisidėti prie jūrinio vėjo parko vystymo.
Premjeras pabrėžė, kad kol kas vyksta tik darbinės diskusijos, todėl negalima pasakyti, kaip projektas bus tęsiamas.
Anksčiau energetikos ministras Lukas Savickas Eltai yra teigęs, kad „Ignitis grupei“ siūloma į komercinį projektą įtraukti kitos Europos Sąjungos valstybės įmonę. Taip pat būtų siekiama projektui suteikti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statusą, kuris sudarytų sąlygas pretenduoti į Europos Sąjungos paramą.
L. Savickas yra nurodęs, kad tarp galimų partnerių galėtų būti regiono valstybių įmonės, pavyzdžiui, iš Lenkijos ar Latvijos.
„Ignitis grupė“ savo prašymą atidėti projektą grindė dabartine rinkos situacija ir valstybės finansiniais prioritetais. Bendrovė nurodė, kad projekto plėtrą būtų galima atnaujinti pasikeitus rinkos, finansavimo arba technologinėms aplinkybėms, kartu išlaikant iki šiol sukurtą vertę.
Anksčiau skelbta, kad pirmasis vėjo parkas Baltijos jūroje galėtų pradėti veikti po 2030 metų. Vis dėlto praėjusių metų metinėje ataskaitoje „Ignitis grupė“ pripažino susidurianti su projekto įgyvendinimo iššūkiais.
Iki 2030 metų pastatyti ir pradėti eksploatuoti parką „Ignitis grupės“ bendrovė „Ignitis Renewables“ su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo 2023 metų spalį, kai laimėjo valstybės konkursą.
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad dėl rinkos pokyčių planuota pirmojo vėjo parko investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo maždaug 40 proc. Tuo metu projekto kaina padidėjo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
