Ministrui pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui ir jo vadovaujamai Vyriausybei minint pirmąsias šimtą darbo dienų, koalicijos partneriai premjero pradžią vertina palankiai. Opozicija pripažįsta, kad M. Sinkevičius pareigas eina solidžiau nei jo pirmtakė Inga Ruginienė, tačiau kartu pabrėžia neišnaudotas galimybes, nepakankamą veržlumą ir abejones dėl kai kurių sprendimų.
Valdančiosios koalicijos darbo pradžią lydėjo opozicijos klausimai dėl Vyriausybės teisėtumo – buvo svarstoma, ar ministrų kabineto programa pateikta laikantis Konstitucijoje nustatytų procedūrų. Dėmesio sulaukė ir prieš dešimtmetį M. Sinkevičiaus parengta mokslinė disertacija, sklypo įsigijimo bei pardavimo aplinkybės ir jo žmonos Aistės Sinkevičienės įdarbinimas.
Premjerui taip pat teko reaguoti į Baltarusijos keliamas hibridines grėsmes, pasikartojančius oro erdvės pažeidimus, spręsti saugumo ir atsakingų institucijų darbo užtikrinimo klausimus. Viešose diskusijose reikšmingą vietą užėmė degalų kainos ir kitų metų valstybės biudžeto rengimas.
V. Čmilytė-Nielsen: vilčių nepateisino
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad M. Sinkevičius turėjo progą stabilizuoti padėtį ir atkurti didesnį pasitikėjimą valdžia, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
Politikės teigimu, premjeras galėjo pasirodyti geriau už daug klaidų dariusią I. Ruginienę, tačiau jo pirmosios šimtas dienų tokio rezultato neparodė. V. Čmilytė-Nielsen viena iš pagrindinių M. Sinkevičiaus klaidų vadina Taurimo Valio paskyrimą finansų ministru. Pasak jos, dėl politinių ir kitų aplinkybių kritikuojamas ministras diskredituoja naująją Vyriausybę, o rengiamas biudžetas atskleidžia neatsakingą požiūrį į valstybės finansus ir artimiausią ateitį.
Parlamentarė bendrą laikotarpio įspūdį apibūdino kaip klampią situaciją ir nusivylimą. Jos vertinimu, žadėto naujumo bei veržlumo neatsirado, o premjerui galėjo pritrūkti energijos arba ryžto.
2020–2024 metais Seimo pirmininkės pareigas ėjusi politikė taip pat pasigenda aiškesnės M. Sinkevičiaus pozicijos vertybiniais klausimais, įskaitant žmogaus teises. Jos teigimu, premjeras kalba apie bendrus valstybės prioritetus, tačiau vengia konkrečiau įvardyti savo politines ir vertybines nuostatas.
R. Žemaitaitis: premjero pareigos jam per sunkios
Opozicinės partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis M. Sinkevičiaus darbą vertina itin kritiškai. Jo manymu, dabartinis premjeras labiau tiktų mažo rajono ar savivaldybės vadovo pareigoms, o Vyriausybės vadovo atsakomybė jam esą per sudėtinga.
R. Žemaitaitis taip pat kritikavo kitų metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatytas 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis deficitas, viršijantis europiniuose Mastrichto kriterijuose nustatytą ribą.
Politikas teigė, kad diskusijos dėl finansų ministro ir biudžeto rodo, jog premjeras nepakankamai suvokia jam tenkančią atsakomybę. Anot R. Žemaitaičio, dabartiniai sprendimai ir prisiimami įsipareigojimai gali skaudžiai atsiliepti valstybei 2028–2029 metais.
L. Kasčiūnas: dirba solidžiau nei pirmtakė
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat išskyrė nerimą dėl biudžete numatyto Mastrichto kriterijaus ribą viršijančio deficito. Jo teigimu, sprendimai vertinami pernelyg trumpalaikiškai – daugiausia galvojama apie kitus metus, o ne apie kelių metų perspektyvą.
Pasak L. Kasčiūno, sprendimų priėmėjai turi įvertinti ne tik šiandienos, bet ir ateities pasekmes. Jis taip pat ragino premjerą visuomenei aiškiau pristatyti savo viziją. Nors dėl demografijos ir oro gynybos prioritetų esama bendro sutarimo, konkretaus proveržio, ypač oro gynybos srityje, konservatorius kol kas nemato.
Vis dėlto opozicijos lyderis įžvelgia ir teigiamų M. Sinkevičiaus savybių. Jis pabrėžė premjero gebėjimą palaikyti dialogą su politiniais oponentais ir tiesti tiltus tarp skirtingų partijų, kai to reikia valstybei.
A. Veryga: tai buvo geras apšilimas
Mažesniojo koalicijos partnerio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga pirmąsias M. Sinkevičiaus darbo dienas pavadino geru apšilimu. Išsamesnį vertinimą, jo manymu, bus galima pateikti priėmus valstybės biudžetą.
A. Veryga pažymėjo, kad šimtas dienų nėra ilgas laikas, be to, jis sutapo su sudėtingu biudžeto rengimo ir tvirtinimo laikotarpiu. Pasak jo, Vyriausybė stengiasi išgirsti koalicijos partnerių pastabas ir atsižvelgti į susitarime numatytus prioritetus. Galutinį premjero vaidmens įvertinimą, politiko teigimu, parodys po svarstymų priimtas biudžetas.
LVŽS vadovas taip pat sutiko, kad daugiau politinės ir vadovaujamo darbo patirties turinčiam M. Sinkevičiui sekasi geriau nei I. Ruginienei. Jis pabrėžė, kad tai nėra pirmtakės kritika, o skirtingų jų profesinių aplinkybių įvertinimas.
Kita vertus, A. Veryga kai kur pasigenda atsargesnės premjero laikysenos. Jis tai siejo su M. Sinkevičiaus pasisakymu televizijai „SkyNews“, kuriame JAV susitarimą su Rusija dėl dyzelino premjeras pavadino gėdingu. A. Verygos teigimu, aukščiausi valstybės pareigūnai turi teisę reikšti nuomonę, tačiau prieš tai privalo įvertinti galimą savo žodžių poveikį.
V. Sinkevičius: koalicijoje daugiau darbinės atmosferos
Į koaliciją vietoj „Nemuno aušros“ pakviestų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius premjero startą vertina kaip produktyvų.
Jo teigimu, laikomasi svarbiausių įsipareigojimų: sutarta dėl demokratams reikšmingo šeimos paketo, taip pat išlaikoma 5 proc. gynybos finansavimo ambicija, kartu atsižvelgiant į būtinybę tinkamai panaudoti lėšas ir reaguoti į hibridines grėsmes. V. Sinkevičius taip pat pabrėžė vidaus saugumo stiprinimo svarbą.
Demokratų lyderis mano, kad pirmosios šimtas dienų buvo darbingos. Jo teigimu, demokratams prisijungus prie koalicijos joje sumažėjo chaoso, o atsirado daugiau darbinės atmosferos. Skirtingas pozicijas ir diskusijas jis vertina kaip sveikos demokratijos dalį, nes jos vyksta valstybei svarbiais klausimais.
Vis dėlto Demokratų sąjunga tikisi spartesnių sprendimų migracijos politikos, biudžeto deficito mažinimo ir degalų kainų srityse. V. Sinkevičiaus teigimu, migracijos politiką reikėtų peržiūrėti iš esmės, o ne tik uždaryti kelis centrus. Jis taip pat ragino išnagrinėti visas galimybes, kad deficitas būtų kuo mažesnis, ir greičiau reaguoti į degalų kainų poveikį gyventojams.
Koalicijos pokyčiai ir sprendimas vadovauti Vyriausybei
Prasidėjus naujos koalicijos deryboms, M. Sinkevičius kurį laiką neatskleidė, ar sutiks vadovauti Vyriausybei. Jį tai padaryti ragino prezidentas Gitanas Nausėda ir partijų lyderiai. Tuo metu politiniuose kuluaruose buvo svarstoma, kad delsimas gali būti susijęs su M. Sinkevičiaus praeitimi, ryšiais su įmone „Fegda“, vadinamąja „čekiukų“ byla ir galimomis reputacinėmis rizikomis. Oponentai taip pat teigė, kad politikui trūksta ryžto.
Seimui patvirtinus XXI Vyriausybės programą, liepos 14 dieną premjeras ir jo vadovaujama Vyriausybė prisiekė.
M. Sinkevičiaus Vyriausybę sudarė Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime.
