Verslo atstovai ir politikai mano, kad gynybos pramonės projektus Lietuvoje reikėtų koordinuoti centralizuotai. Jų vertinimu, toks sprendimas padėtų iniciatyvas įgyvendinti greičiau.
Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis teigė, kad klausimai šiuo metu svarstomi per daugelyje skirtingų formatų. Todėl, jo manymu, reikalingas vienas politinis „šeimininkas“, atsakingas už viso proceso koordinavimą.
Trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje jis nurodė, kad politinis dėmesys gynybos pramonei yra didelis, tačiau formatų gausa trukdo aiškiai atskirti politinį sprendimų lygmenį, vykdomąją grandį ir bendradarbiavimo mechanizmus. V. Jurgutis ragino šių formatų skaičių mažinti.
Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys sakė, kad pagrindinės lyderystės turėtų imtis ekonomikos ir inovacijų ministras arba premjeras – tas pareigūnas, kurio rankose yra reikalingi sprendimo svertai.
Jo teigimu, stiprus ministras galėtų pats koordinuoti procesą, o premjeras galėtų telkti Vidaus reikalų ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei Krašto apsaugos ministeriją. D. Kreivys taip pat pasiūlė prie premjero steigti tarybą ar kitą instituciją, kuri kas mėnesį rinktųsi ir spręstų gynybos pramonės klausimus.
Buvęs energetikos ministras pabrėžė, kad projektams turėtų būti paskirta viena institucija, kurios užduotis būtų ne stabdyti, o padėti juos paspartinti. Jo manymu, tokia įstaiga turėtų sudaryti sąlygas veikti, kartu išlaikydama būtinus saugiklius.
D. Kreivys teigė, kad institucijos vis dar veikia taip, lyg būtų taikos metas, nors vyksta hibridiniai ir kiti karai. Todėl, jo vertinimu, jas būtina reformuoti.
Krašto apsaugos viceministras Gabrielius Gorbačevskis savo ruožtu sakė, kad koordinavimo mechanizmas jau kuriamas. Pasak jo, yra sudaryta premjero vadovaujama gynybos pramonės komisija, kuriai projektų vykdytojai turėtų atsiskaityti.
G. Gorbačevskis nurodė, kad šis modelis grindžiamas panašiu principu, kuris buvo taikomas energetikos sinchronizacijos procese.
BNS skelbė, kad pirmasis darbo grupės, skirtos nacionalinės gynybos pramonės plėtrai skatinti ir koordinuoti, posėdis įvyko rugpjūčio 12 dieną. Viceministro teigimu, kitas susitikimas turėtų būti surengtas artimiausiu metu.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Loreta Maskaliovienė atkreipė dėmesį į kitą problemą – Lietuva esą neturi aiškios gynybos pramonės strategijos.
LPK generalinio direktoriaus pavaduotoja teigė, kad Ekonomikos ministerija pristatė reikšmingą finansavimo paketą, tačiau kol nėra konkrečių kariuomenės užsakymų ir aiškaus planavimo, kokių produktų jai reikia, skiriami milijardai tėra bandymas nuspėti, ar pavyks sukurti Lietuvos kariuomenei reikalingą produkciją.
