Kauno klinikose 62 metų Raimondui sėkmingai išoperuota gyvybei pavojinga krūtinės ir pilvo aortos aneurizma. Tokios sudėtingos procedūros šioje gydymo įstaigoje atliekamos vos 1–3 kartus per metus.
Skubiai operuotam pacientui padėjo daugiau nei dešimties skirtingų sričių specialistų komanda. Po operacijos praėjus vos savaitei Raimondas galėjo gydymą tęsti ambulatoriškai.
Aneurizma – tai dėl kraujagyslės sienelės susilpnėjimo ar pažeidimo susiformavęs patologinis jos išsiplėtimas. Kauno klinikų Širdies centro Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička teigia, kad ši liga dažnai ilgą laiką nesukelia jokių požymių. Žmogus gali nieko nejausti ir apie aneurizmą sužinoti tik jai plyšus.
Operacija, atliekama vos kelis kartus per metus
Raimondui buvo diagnozuota simptominė krūtinės ir pilvo aortos aneurizma. Kasmet Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje dėl įvairių aneurizmų gydoma apie 110–130 pacientų, tačiau krūtinės ir pilvo aortos aneurizmos nustatomos gerokai rečiau.
Tokios operacijos sudėtingos todėl, kad pažeidžiama ilga aortos dalis. Procedūros metu laikinai sustabdoma kraujotaka į kai kuriuos pilvo organus ir kojas, tad medikams būtina užtikrinti pakankamą kraujo tiekimą gyvybiškai svarbioms kūno dalims ir apsaugoti jas nuo pažeidimų.
Sužinojęs, kad operacijos reikia nedelsiant, Raimondas suprato, jog jo būklė labai rimta. Vyras prisimena tuo metu suvokęs, kad jei medikai siūlo tokią procedūrą atlikti tą pačią dieną, kitos dienos jis gali ir nesulaukti.
Pasak doc. L. Veličkos, pirmiausia buvo suformuotas laikinas šuntas – papildomas kelias kraujui tekėti operacijos metu. Šis „aplinkkelis“ leido išlaikyti kraujotaką į žemiau esančias kraujagysles.
Operuojant pašalinta maždaug 45 cm aortos ir klubinių arterijų dalis, kuri pakeista dviem tarpusavyje sujungtais dirbtinių kraujagyslių protezais. Be to, medikai iš naujo sujungė šešias arterijas, aprūpinančias pilvo ir dubens organus. Tuo metu, kai buvo sustabdyta inkstų kraujotaka, šie organai buvo šaldomi, kad būtų nuo pažeidimo apsaugoti.
Tokio masto operacija buvo didelis išbandymas ne tik chirurgams, bet ir anesteziologams. Kauno klinikų Širdies centro Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Tadas Lenkutis nurodo, kad operacijos metu reikėjo tiksliai kontroliuoti arterinį kraujospūdį, stebėti širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą ir rūpintis organų bei nugaros smegenų apsauga.
Po operacijos organizmas atsidūrė „avarinėje būklėje“
Siekiant sumažinti kraujo netekimą, visos procedūros metu buvo stebimas krešėjimas. Iš operacinės žaizdos surinktas kraujas buvo išvalomas ir grąžinamas pacientui.
Doc. T. Lenkutis pabrėžia, kad atliekant tokias operacijas anesteziologui būtina didelė kompetencija, gebėjimas greitai ir tinkamai reaguoti į dramatiškai besikeičiančią situaciją bei sklandžiai bendradarbiauti su chirurgais.
Chirurgų ir anesteziologų veiksmai turėjo būti nuolat derinami: nuo pažeistos aortos pakeitimo ir organų kraujotakos atkūrimo iki kraujospūdžio reguliavimo bei kraujo netekimo kontrolės. Operacijoje dalyvavo trys chirurgai, anesteziologai, anestezistai, transfuziologai, transfūzionistai, dvi slaugytojos instrumentatorės ir slaugytojų padėjėjos. Vienu metu operacinėje dirbo apie 10–12 specialistų.
Doc. L. Velička atkreipia dėmesį, kad ypač svarbus ir laikotarpis po procedūros. Po tokios operacijos organizmas patiria didelį išbalansavimą ir gali būti prilyginamas „avarinės būklės“ situacijai, todėl būtina greitai bei tiksliai atkurti jo funkcijas.
Raimondo sveikimas po operacijos vyko sklandžiai – jam pavyko išvengti ūmaus inkstų pažeidimo, o kartu dingo ir anksčiau kamavęs pilvo skausmas. Dabar vyras į savo sveikatą žvelgia atidžiau ir ragina neignoruoti neįprastų ar nerimą keliančių simptomų. Jis pripažįsta, kad jei vizitą pas gydytoją būtų atidėjęs kitai dienai, galėjo nebesulaukti rytojaus.
