„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis šiuos metus vertina ramiai, tačiau 2027-uosius vadina rimtu išbandymu Lietuvos įmonėms. Verslininkas taip pat siūlo valstybės lėšomis finansuoti talentingiausių moksleivių studijas geriausiuose pasaulio universitetuose, mainais už darbą valstybės tarnyboje.
Interviu metu A. Avulis buvo paklaustas, ar gali pakartoti vasarą išsakytą teiginį, kad šiemet krizės tikrai nebus. Jo vertinimu, likus trims šių metų mėnesiams, tam pagrindo nėra: šalies gyventojai ir įmonės esą yra pakankamai finansiškai pajėgūs atlaikyti dėl naftos kainų kilusias turbulencijas.
Vis dėlto ilgesnėje perspektyvoje Lietuva gali susidurti su konkurencingumo problema. Kai kurios iš Lenkijos atvykstančios bendrovės jau gali pasiūlyti atlikti tam tikrus darbus, nes Lietuvoje veiklos sąnaudos didėja.
Pasak A. Avulio, augant atlyginimams galima prarasti dalį rinkų ir investuotojų, kurie anksčiau svarstė investuoti Lietuvoje. Jo teigimu, į šalį jau nebeinvestuojama dėl pigios darbo jėgos – šį argumentą esą reikia pamiršti.
Jeigu konkurentai pradėtų siūlyti prekes ar paslaugas mažesnėmis kainomis, Lietuvos įmonėms tektų rinktis: mažinti kainas, kad išlaikytų konkurencingumą, arba mažinti gamybos, paslaugų ir veiklos apimtis.
A. Avulis mano, kad kitąmet Lietuvai teks patikrinti, ar ji sugeba išlikti konkurencinga. Šie metai, jo vertinimu, turėtų būti geri, o 2027-ieji taps tokiu patikrinimu.
Siūlo finansuoti talentingiausių moksleivių studijas
Vertindamas siūlymus didinti biudžeto deficitą, verslininkas teigė, kad pats skolinimasis savaime nėra nei geras, nei blogas. Esą svarbiausia, kam panaudojami pasiskolinti pinigai.
Jeigu lėšos būtų skiriamos valstybės saugumui ir gynybai stiprinti, A. Avulis tokiam sprendimui pritartų. Tačiau skolinimąsi išmokoms didinti, pavyzdžiui, gimstamumui skatinti, jis vertino kaip galimą klaidą. Jo nuomone, skolintos lėšos turi sukurti apčiuopiamą naudą, o ne būti tiesiog išleistos.
Verslininkas kritikavo ir sprendimus, kurie, jo vertinimu, priimami politikams siekiant geriau atrodyti prieš rinkimus. Tokį mąstymą jis pavadino trumparegišku ir primityviu.
A. Avulis pasiūlė ieškoti būdų stiprinti kompetenciją valstybės valdymo srityje. Jo teigimu, šios kadencijos politiniai sprendimai parodė tam tikrą kompetencijos stoką.
Vienas jo siūlymų – iš valstybės biudžeto finansuoti talentingiausių Lietuvos moksleivių studijas geriausiuose pasaulio universitetuose. Jis atkreipė dėmesį, kad kasmet mokyklą baigia maždaug 50–100 šimtukus surinkusių mokinių.
Pagal A. Avulio idėją, būtų atrinkta 50 tokių jaunuolių, o valstybė apmokėtų jų studijas su sąlyga, kad baigę universitetą jie dešimt metų dirbtų valstybės tarnyboje. Jeigu kasmet būtų išsiunčiama po 50 studentų, po dešimtmečio valstybės sektoriuje dirbtų 500 aukštą išsilavinimą įgijusių žmonių.
Verslininkas teigė, kad tokie specialistai galėtų padėti išvengti dalies klaidų, kurias dabar daro politikai. Jis nurodė, kad panašią sistemą yra taikęs Singapūras – šią šalį A. Avulis pristatė kaip pasižyminčią beveik nuline korupcija, efektyviu valdžios sektoriumi ir dideliu patrauklumu investicijoms.
Jo skaičiavimu, pirmaisiais metais tokiai programai reikėtų apie 15 mln. eurų, antraisiais – 30 mln., trečiaisiais – 45 mln. Vėliau ši suma nebedidėtų.
A. Avulis palygino šias išlaidas su bedarbiams mokamomis išmokomis. Jo teigimu, Lietuvoje kas mėnesį bedarbiams išmokama daugiau nei 50 mln. eurų, o tokių žmonių šalyje yra apie 50 tūkst. Verslininkas mano, kad dalį šių pinigų būtų prasmingiau skirti talentingiausiems vaikams.
Pašnekovas pripažino, kad Singapūro kultūra skiriasi, todėl neaišku, ar Lietuvoje tokia pati sistema duotų identišką rezultatą.
„Anksčiau ar vėliau atsiremsime į sieną“
A. Avulio vertinimu, Lietuva ir Europa anksčiau ar vėliau susidurs su savo sprendimų ribomis. Kaip pavyzdį jis pateikė karą Ukrainoje: penkerius metus trunkančiame kare Europa remia Ukrainą ir yra įvedusi daugybę sankcijų Rusijai, tačiau Europos ekonomika nepajėgia pagaminti tiek ginkluotės ir įrangos, kad ukrainiečiai galėtų tinkamai apsiginti.
Verslininkas tai sieja su perteklinės biurokratijos problema. Jo teigimu, Europa supranta, kad gynybai reikia gaminti daugiau ginklų, tačiau nesugeba to įgyvendinti pakankamu mastu.
A. Avulis taip pat teigė, kad Rusijai per penkerius metus patobulėjus ir tapus didžiule grėsme, o Europai praradus partnerį Amerikoje, kuriuo buvo labai pasitikima, vieną dieną gali tekti priimti nepopuliarų sprendimą.
Jo perspėjimu, alternatyva gali būti itin nepalanki – priešingu atveju Europai tektų mokytis rusų kalbą.
