Rudenį gamtoje galima išvysti krūmus, kurie atrodo tarsi liepsnotų. Taip nutinka dėl ryškiai purpurine ir raudona spalva nusidažančių ožekšnių lapų. Dėl įspūdingos išvaizdos šie augalai vadinami degančiais krūmais arba rudens žibintais. Jie taip pat žinomi skietmedžių ir verpsčių pavadinimais, nes jų mediena yra labai kieta ir anksčiau naudota verpstėms bei audimo staklių skietams gaminti.
Lietuvoje savaime auga dvi ožekšnių rūšys – europinis ožekšnis (Euonymus europaeus) ir karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus).
Du panašūs krūmai, kuriuos galima atskirti
Europinis ožekšnis gali išaugti į 5–7 m aukščio krūmą arba medį. Jo laja apvali, žievė pilka ir smulkios faktūros, o žali jauni ūgliai turi keturias ryškias kamščio briauneles.
Šio augalo lapai ovalūs arba pailgai elipsiški, smulkiai pjūkliškais kraštais, apatinėje pusėje plaukuoti ties gyslomis. Vaisiai subręsta rugpjūtį–rugsėjį. Tuo metu atsiveria dėžutės, o sėklos dar kelias savaites lieka pakibusios, kol jas sulesa paukščiai arba jos nukrenta.
Karpotasis ožekšnis paprastai užauga maždaug iki 2 m aukščio ir tik retai tampa medeliu. Jo ūgliai šiurkštūs, tankiai nusėti rudomis karpelėmis. Lapai yra 1,5–9 cm ilgio, pailgai ovalūs, ploni, smulkiai dantyti, dažniausiai pliki arba apatinėje pusėje šiek tiek plaukuoti ties gyslomis.
Šis ožekšnis žydi gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, o vaisiai prinoksta rugpjūčio pabaigoje. Atsivėrus dėžutėms, sėklos pakimba ant siūlelių. Augalas auga lėtai ir gali gyventi iki 50 metų.
Karpotasis ožekšnis aptinkamas sausesniuose, mažiau derlinguose dirvožemiuose. Jis pakenčia paunksmę ir dažnai auga lapuočių miškų arba mišrių pušynų, kuriuose yra eglių ir lapuočių, trake bei paupių šlaitų krūmynuose.
Grožis, kuris gali būti nuodingas
Nors abi rūšys priklauso tai pačiai genčiai, jų vaisiai skiriasi. Europinis ožekšnis išsiskiria ryškiai rožinėmis vaisių dėžutėmis. Joms prasivėrus matomos sėklos, apgaubtos oranžiniais apysėkliais.
Karpotojo ožekšnio vaisiuose matyti blizgios juodos sėklos, kurias tik iš dalies dengia raudoni apysėkliai. Be to, šią rūšį lengva atpažinti iš smulkiomis tamsiomis karpelėmis nusėtų šakelių.
Ožekšnių mediena yra labai kieta. Iš jos sudeginus gaunama kokybiška minkšta anglis, naudojama dailininkams piešti. Šaknų žievėje gali būti iki 20 proc. gutaperčios – natūralios, į gumą panašios medžiagos, kaupiamos šaknų žievėje ir stiebuose. Gutaperča naudojama odontologijoje dantų kanalams plombuoti.
Vis dėlto grožis neturėtų suklaidinti: visos ožekšnių dalys, ypač vaisiai ir žievė, yra nuodingos žmonėms bei naminiams gyvūnams. Tokį poveikį lemia augaluose kaupiamas nuodingas alkaloidas evoniminas.
Todėl ryškius, lyg raudoni žibintai kabančius ožekšnių vaisius geriausia palikti paukščiams, o žmonėms – tik jais pasigrožėti ir išmokti atpažinti šiuos augalus.
