Pirmadienio vakarą Seime vykusiame neviešame valdančiųjų partijų atstovų susitikime aptartas kitų metų valstybės biudžeto projektas ir parlamentarų siūlymai jį koreguoti.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas LRT radijui antradienį sakė, kad diskusija buvo atvira: politikai iškėlė nemažai klausimų, į dalį jų atsakyta, o kiti dar bus nagrinėjami tolesniuose svarstymuose. Anot jo, anksčiau pateikti pasiūlymus buvo sudėtinga, nes pasikeitus Vyriausybei ministrams reikėjo surinkti informaciją iš savo sričių ir ją apibendrinti Finansų ministerijoje.
J. Oleko teigimu, valdančiųjų stovykloje kol kas nėra bendro sutarimo dėl biudžeto. Vieni politikai ragina mažinti deficitą, kiti mano, kad reikėtų išnaudoti galimybes skirti daugiau lėšų papildomiems poreikiams.
Seimo vadovas pabrėžė, kad biudžeto svarstymas dar tik prasideda, todėl dokumentas gali būti koreguojamas. Jo vertinimu, projektas nėra galutinis ir tikėtina, kad jis bus patobulintas.
J. Olekas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad finansų ministras Taurimas Valius sugebės pristatyti ir apginti antradienį parlamentui teikiamą projektą. Seimo pirmininkas priminė, kad ankstesni finansų ministrai – Ekscelencija Sikorskis ir ministras Šarkinas – taip pat kalbėdavo apie lėšų trūkumą, tačiau biudžetai vėliau būdavo tikslinami pagal pateiktus pasiūlymus, grąžinami Vyriausybei ir priimami. Jo manymu, panašus kelias laukia ir šio biudžeto.
Parlamentui pristatomi valstybės ir „Sodros“ biudžetai
Antradienį Seimui teikiami ateinančių metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektai. Valstybės biudžete numatytas 3,8 proc. BVP siekiantis deficitas, o „Sodros“ pajamos turėtų sudaryti beveik 11,3 mlrd. eurų.
Kitąmet valstybės deficitas viršys Mastrichto kriterijuose nustatytą ribą ir sieks 3,8 proc. BVP. Valstybės skola turėtų sudaryti 48,2 proc. BVP.
Europos fiskalinės drausmės taisyklėse euro zonos šalims nustatytos 3 proc. BVP biudžeto deficito ir 60 proc. BVP valstybės skolos ribos.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija kitąmet sieks 3,3 proc., o šalies BVP padidės 2,2 proc.
Prie kitų metų pajamų prisidės pernai priimti mokestiniai pakeitimai. GPM pakeitimų poveikis turėtų siekti 206 mln. eurų, o NT mokesčio – 101 mln. eurų.
Dėl numatytų pelno mokesčio atskaitymų biudžetas iš karto neteks 87,4 mln. eurų.
Didelę išlaidų dalį sudarys jau suplanuoti įsipareigojimai ir indeksavimas. Daugiausia lėšų bus skirta skolai valdyti – kitąmet tam numatoma 367,3 mln. eurų.
Vienu pagrindinių biudžeto prioritetų įvardijamas visuomenės ir valstybės saugumas. KAM asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų.
Taip pat planuojama didinti pensijas ir minimalią algą, taip pat kelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Šalies keliams kitąmet numatyta 749,3 mln. eurų – mažiau nei šiemet, kai finansavimas siekė 815,5 mln. eurų. Mažėjimas siejamas su mažesne Europos Sąjungos parama.
