Lietuva stiprina oro erdvės apsaugą nuo bepiločių orlaivių, tačiau dalis naujų pajėgumų bus pradėti naudoti ne iš karto. Krašto apsaugos ministerija (KAM) Eltai nurodė, kad trumpojo nuotolio ir pasyvieji radarai šalį turėtų pasiekti per artimiausius kelerius metus, o pirmosios bandomosios dronų-perėmėjų partijos – per 6–9 mėnesius nuo sutarčių pasirašymo.
KAM vertinimu, dabartinės oro erdvės stebėjimo priemonės nėra pakankamai veiksmingos aptinkant mažus, nedideliame aukštyje skrendančius objektus. Dėl to Lietuvoje diegiami papildomi radarai, išbandomi akustiniai jutikliai ir kuriama daugiasluoksnė oro erdvės gynybos sistema.
Ministerija teigia, kad ankstesni atvejai, kai į Lietuvos oro erdvę patekę galimai pavojingi objektai išnyko iš stebėjimo sistemų akiračio, atskleidė mažų ir žemai skrendančių objektų aptikimo sunkumus. Vis dėlto KAM nesutinka, kad egzistuoja viena konkreti techninė spraga ar vadinamoji akloji zona, dėl kurios šie objektai buvo prarasti.
2025 m. lapkritį Valstybės gynybos tarybos (VGT) sprendimu pradėta kurti daugiasluoksnė integruota oro erdvės gynybos sistema. Ji apims stebėjimą, išankstinį perspėjimą, gynybą ir svarbiausios infrastruktūros apsaugą.
Dronų-perėmėjų ateitį nulems bandymai
Vyriausybės nutarime numatytos trumpojo nuotolio ir pasyviosios stebėjimo bei aptikimo priemonės į Lietuvą turėtų būti pristatytos per ateinančius kelerius metus.
Bandomosios dronų-perėmėjų sistemos, jei bus pasirašytos atitinkamos sutartys, turėtų pasiekti šalį per 6–9 mėnesius. Tačiau kada jos taps bendros Lietuvos oro gynybos sistemos dalimi, kol kas neaišku: KAM nurodo, kad tai priklausys nuo bandymų rezultatų.
Lietuvoje jau naudojami pasyvieji radarai, skirti žemai skrendantiems dronams stebėti ir sekti, o ateityje jų ketinama įrengti daugiau. Taip pat stiprinamos trumpojo ir vidutinio nuotolio stebėjimo bei aptikimo galimybės.
Šalis jau yra įsigijusi elektroninės kovos priemonių, o artimiausiu metu planuojama įsigyti mobiliųjų kinetinio naikinimo priemonių. KAM teigimu, aktyviųjų, pasyviųjų, elektroninės ir kinetinės kovos priemonių derinys turėtų reikšmingai sustiprinti apsaugą nuo dronų.
Skirtingų institucijų duomenys bus jungiami į vieną sistemą
KAM kuria mažosios oro gynybos sistemą, kuri sujungtų Lietuvos kariuomenės, sienos apsaugos, viešojo saugumo ir kitų valstybės institucijų pajėgumus.
Pagrindinis tikslas – realiu laiku suformuoti mažosios oro erdvės vaizdą, sujungiant skirtingų jutiklių ir institucijų informaciją. Tai turėtų pagerinti situacijos suvokimą, padėti anksčiau perspėti apie grėsmes ir efektyviau panaudoti oro gynybos pajėgas.
KAM nurodo, kad sistema leistų greičiau aptikti galimus pavojus, keistis informacija ir reaguoti, taip pat sekti objektą jam judant per skirtingas Lietuvos teritorijas. Projektas rengiamas atsižvelgiant į Ukrainos patirtį, sukauptą kovojant su bepiločių orlaivių keliama grėsme.
Vėliau sistemą planuojama susieti su NATO sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis. Tai turėtų sustiprinti bendrą oro erdvės stebėjimą ir informacijos apsikeitimą.
Ministerija informavo, kad mažosios oro gynybos sistemos kūrimui jau gauta 19 paraiškų, todėl projektas pereina į kitą vystymo etapą.
Sprendimai gali būti priimami ir be kaimynų perspėjimo
KAM pabrėžia, kad Lietuvos institucijų reagavimas į galimas oro grėsmes nėra visiškai priklausomas nuo kaimyninių šalių perduodamos informacijos. Lietuvos kariuomenė turi savų oro erdvės stebėjimo priemonių, todėl veiksmų gali būti imamasi remiantis pačios Lietuvos nustatytais duomenimis.
Kaip pavyzdį ministerija nurodo praėjusių metų liepos 10-osios incidentą. Tąkart Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos užfiksavo iš Baltarusijos pusės valstybės sienos link skrendantį objektą.
NATO oro policijos naikintuvams, tuo metu buvusiems ore, buvo pakeistas parengties režimas į užduoties režimą. Objektui nukritus, užduotis atšaukta, o informacija perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT).
Lietuvos oro erdvės apsauga yra įtraukta į NATO oro gynybos struktūras. Lietuvos kariuomenė šiemet skelbė, kad nuo įprasto oro policijos modelio pereita prie platesnės oro gynybos sistemos, o Lietuvos ir Aljanso oro pajėgų vadavietės sprendimų priėmimo bei koordinavimo procesai buvo paspartinti.
Vis dėlto KAM neviešina konkrečių veiksmų sekos, taikomos praradus ryšį su galimai pavojingu bepiločiu orlaiviu. Taip pat neatskleidžiami kriterijai, pagal kuriuos nustatoma galima objekto nukritimo vieta ar pasirenkamos paieškos pajėgos.
Ministerija teigia, kad sprendimų priėmimo kriterijai, stebėjimo priemonių išdėstymas ir kiti operaciniai aspektai viešai neskelbiami.
Pastaruoju metu Lietuvoje užfiksuoti iš Baltarusijos pusės į šalies oro erdvę patekę bepiločiai orlaiviai paskatino diskusijas, ar maži ir žemai skrendantys objektai gali būti laiku aptikti bei neutralizuoti.
Reaguodama į šią grėsmę, Lietuva stiprina oro erdvės stebėjimą, investuoja į papildomus radarus, elektroninės kovos priemones ir dronų-perėmėjų technologijas.
