Europoje vis dažniau perspėjama apie didėjančią Rusijos grėsmę. Specialiosios tarnybos praneša apie Maskvai priskiriamas diversijas ir kitas operacijas, o politikai svarsto, ar Kremlius nebando patikrinti NATO pasiryžimo gintis. Neseniai valstybinė agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, o po kelių valandų pašalino tekstą „Rusijos laukia dar viena spec. operacija. Ji bus labai trumpa“, kuriame svarstyta apie raketų smūgius Lietuvai, taip pat ir branduolinio ginklo panaudojimą.
Tačiau kaip atrodo tikrieji pasirengimo dideliam karui požymiai ir ar juos galima pastebėti iš anksto? 2021 metais Rusija telkė kariuomenę bei techniką prie Ukrainos sienos, rengė plataus masto pratybas, o rudenį pradėjo naują pajėgų stiprinimą. Šie procesai buvo stebimi ir viešai aptariami likus keliems mėnesiams iki 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusio plataus masto įsiveržimo, rašo „Zerkalo“.
Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad galimas Rusijos puolimas prieš NATO šalis gali būti rengiamas kitaip nei operacija prieš Ukrainą. Skirtųsi Maskvos tikslai, naudojami metodai, technologijos ir pasirengimo pobūdis, taip pat NATO atsakas.
Kaip 2021 metais buvo telkiama kariuomenė
2021 metų balandžio pradžioje Ukraina pranešė apie Rusijos kariuomenės telkimą prie rytinės sienos ir aneksuotame Kryme. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas tuomet kalbėjo apie 28 bataliono taktines grupes, kuriose galėjo būti apie 20–25 tūkstančius karių.
Balandžio 13 dieną tokio perkėlimo mastą pripažino ir Maskva. Sergejus Šoigu teigė, kad per „kontrolinį patikrinimą“ prie vakarinių sienų pasiųstos dviejų armijų pajėgos ir trys oro desanto pajėgų junginiai. Pasak tuometinio ministro, kariai vykdė mokomąsias ir kovines užduotis, o jų telkimas esą buvo atsakas į NATO karinį aktyvumą. Patikrinimą planuota užbaigti per dvi savaites.
Balandžio 20 dieną Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Ukrainos gyventojus ir pabrėžė, kad šalis karo nepradės, tačiau yra pasirengusi gintis ir kovoti iki galo, jei to prireiktų.
Tuo metu galimas konfliktas jau buvo atvirai aptarinėjamas. Balandžio 21 dieną „Novaja gazeta“ paskelbė pokalbį su karinio planavimo specialistu Vladimiru Denisovu apie galimus eskalacijos Donbase scenarijus ir palydovinėse nuotraukose matomą Rusijos pajėgų dislokavimą. Žurnalistas Valerijus Širiajevas nurodė, kad dėl „korporatyvinės etikos apribojimų“ autorius negalėjo tiesiogiai aprašyti galimo įsiveržimo į Ukrainą. Todėl tekste vartotos aptakios formuluotės apie staigų sustiprėjimą, kontrpuolimo galimybes, priemonių naudojimą iš besiribojančios teritorijos ir visų turimų priemonių pasitelkimą.
Tą pačią dieną Vladimiras Putinas skaitė pranešimą Federaliniam Susirinkimui. Kalbos pabaigoje jis pareiškė, kad Rusija pati nustatys savo „raudonąsias linijas“ santykiuose su kitomis valstybėmis, o jas peržengusių šalių laukia „asimetriškas, greitas ir griežtas“ atsakas.
Balandžio 22 dieną Šoigu paskelbė apie patikrinimo pabaigą. Kitą dieną kariuomenė turėjo pradėti grįžimą į nuolatines dislokacijos vietas ir užbaigti jį iki gegužės 1 dienos. Tačiau 41-osios bendrosios ginkluotės armijos technika liko Pogonovo poligone į pietus nuo Voronežo. Šis dislokavimas užsitęsė: CSIS duomenimis, technika Pogonove buvo iki liepos pabaigos.
Požymiai, į kuriuos siūloma žiūrėti šiandien
2026 metais „Institute for the Study of War“ analitikai perspėja, kad galimas Rusijos pasirengimas operacijai prieš NATO nebūtinai bus toks ryškus, koks buvo kariuomenės telkimas prie Ukrainos 2021 metais. Jei Kremlius galimą ataką prieš Estiją rengtų palaipsniui, daugelį požymių būtų sunku pastebėti. Todėl svarbu stebėti ne tik didelio masto įsiveržimui būdingus ženklus, bet ir nedidelius kariuomenės išsidėstymo bei sudėties pokyčius.
2021 metų karinės pratybos taip pat sudarė atskirą pasirengimo grandį. Prieš „Zapad-2021“ Rusija ir Baltarusija rengiamuosius veiksmus pradėjo dar vasarą, nelaukdamos pagrindinio rugsėjį vykusio etapo. Rugpjūtį buvo rengiamos inžinerinių, karo policijos ir užnugario padalinių pratybos, taip pat materialinio ir techninio aprūpinimo mokymai. Analitikai fiksavo lauko ligoninės desantavimo treniruotę ir balandį patikrinime dalyvavusių 41-osios armijos padalinių įsitraukimą. Oficialiai „Zapad-2021“ scenarijus vaizdavo Rusijos ir Baltarusijos atsaką į sąlyginio priešininko puolimą, tačiau ekspertai atkreipė dėmesį į numatytus plataus masto puolamuosius veiksmus.
Iki rudens Rusija pradėjo dar kartą didinti pajėgas. „Digital Forensic Research Lab“ tyrėjai, palyginę palydovines nuotraukas ir karinių pervežimų vaizdo įrašus, nustatė, kad 41-osios armijos technika, anksčiau matyta Pogonove, spalį pasirodė prie Jelnios Smolensko srityje. Vėliau ten buvo permetami ir kiti daliniai bei ginkluotė. Kryme taip pat fiksuotas karinių pajėgų augimas.
Lapkritį CSIS paskelbė naujų karių ir technikos dislokavimo vietų palydovinę analizę. Šis telkimas nebuvo aiškinamas anksčiau paskelbtomis didelėmis pratybomis, kaip tai buvo daroma balandį.
Iki gruodžio vidurio situacija tapo oficialių tarptautinių įspėjimų objektu. Gruodžio 16 dieną Šiaurės Atlanto taryba pareiškė, kad prie Ukrainos sienų Rusija sutelkė reikšmingas pajėgas, ir paragino mažinti įtampą.
2026 metais karinis aktyvumas buvo stebimas ir netoli NATO sienų. Rugsėjį Baltarusija pradėjo keturias dienas trukusius manevrus prie Lenkijos ir Lietuvos sienų. Juose kariai treniravosi saugoti sieną, kovoti su diversinėmis grupėmis ir gintis nuo bepiločių orlaivių bei lengvosios aviacijos.
Dalis pratybų vyko netoli Suvalkų koridoriaus – Lenkijos ir Lietuvos sienos ruožo tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Šis koridorius sausuma jungia Baltijos šalis su kitomis NATO valstybėmis. Vienas poligonas buvo prie Lietuvos sienos, kiti – maždaug už 15 ir 60 kilometrų nuo Lenkijos. Baltarusijos gynybos ministerija tvirtino, kad manevrai buvo gynybiniai.
Pratybos vyko ir Kaliningrado srityje. Rugpjūčio 6 dieną Baltijos laivynas paskelbė apie kranto raketinių dalinių treniruotę. Kompleksų „Bal“ įgulos užėmė pozicijas ir imitavo raketų paleidimus į priešininką vaizdavusius laivus. Baltijos laivyno teigimu, sąlyginiai smūgiai buvo nukreipti į daugiau nei dešimt jūros taikinių.
Kariuomenei būtinas ne tik ginklas, bet ir aprūpinimas
Didelės kariuomenės operacijai nepakanka atgabenti tankus ir karius. Reikalingi degalai, ryšio priemonės, medicininė infrastruktūra ir šaudmenys. DFRLab išanalizavo lapkritį Krymo kryptimi judėjusio 34-osios motorizuotų šaulių brigados dalinio ešelono vaizdo įrašą. Tyrėjai kartu su savaeige artilerija atpažino kuro ir kitą pagalbinę techniką. Kryme po pavasarinio pajėgų išdėstymo taip pat buvo likę daug artilerijos sistemų.
2021 metų rugpjūtį Rusijos žiniasklaida rašė apie sparčią kovinio armijos rezervo – BARS – plėtrą. „Nezavisimaja gazeta“, cituodama Pietų karinės apygardos atstovą, skelbė, kad rezervą planuojama padidinti iki maždaug 38 tūkstančių žmonių. Iki tol, leidinio duomenimis, jame buvo 400 žmonių.
2026 metais Maskva išplėtė karinio rezervo panaudojimo galimybes. Nuo metų pradžios savanoriškai su Gynybos ministerija sutartis sudariusius rezervistus galima pasitelkti specialiuosiuose mokymuose, skirtuose kritiškai svarbių objektų apsaugai. Įsaką dėl tokių mokymų 2026 metais Vladimiras Putinas pasirašė 2025 metų gruodžio 30 dieną.
2026 metų liepą Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukrainos žvalgyba turi duomenų apie Rusijos pasirengimą rudenį reikšmingai šaukti rezervistus. Jo teigimu, sausio–liepos mėnesiais Rusijos kariuomenė surinko apie 221 tūkstantį žmonių, o Ukrainos vertinimu, per tą patį laikotarpį Rusija neteko maždaug 222,5 tūkstančio žuvusiųjų ir sužeistųjų. ISW pažymėjo, kad sąlygas naujiems rezervistų šaukimams Rusija kūrė mažiausiai nuo 2025 metų rudens.
Panašiu metu Ukraina pranešė apie galimą papildomų užsienio karių dislokavimą. Zelenskis teigė, kad nuo birželio Rusija Voronežo srityje rengė bazes dar maždaug 30 tūkstančių kariškių iš Šiaurės Korėjos priėmimui.
Diversijos ir agentūrinės operacijos
2021 metais Ukrainos ir Rusijos specialiosios tarnybos ne kartą skelbė užkirtusios kelią diversijoms ir agentūrinėms operacijoms. Ukrainos saugumo tarnyba vasarį pranešė išaiškinusi keliose šalies srityse veikusį FSB agentų tinklą, kuriame, jos teigimu, dalyvavo buvę Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai. SBU versija, tinklo nariai rinko informaciją apie Ukrainos kariuomenę, verbavo karius ir rengė diversijas, tarp jų – prieš karinius lėktuvus Kulbakino aerodrome. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl valstybės išdavystės, terorizmo, neteisėto disponavimo ginklais ir šnipinėjimo.
Rugsėjį SBU paskelbė aptikusi prieštankinių minų ir sprogmenų slėptuvę netoli Družkivkos geležinkelio stoties Donecko srityje. Tarnyba teigė, kad ją diversijoms galėjo įrengti ginkluotų darinių „DNR“ nariai.
Per 2021 metus Ukrainos žvalgyba nustatė daugiau nei 80 įtariamų agentų ir šnipų, o dėl valstybės išdavystės, šnipinėjimo bei terorizmo pradėjo daugiau nei 130 bylų. Įvairiomis bausmėmis buvo nuteista daugiau nei 60 žmonių, o daugiau kaip 20 įtariamų Rusijos specialiųjų tarnybų agentų sulaikyti dėl pasirengimo ar bandymų įvykdyti diversijas.
2026 metais Europos valstybės toliau tyrė su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamas diversijas. Rugpjūtį Taline buvo padegtas gynybos bendrovės „Milrem Robotics“ pastatas. Įmonė gamina karinę robotiką ir tiekia ją Ukrainai. Rugsėjo 29 dieną Estijos valdžia pareiškė, kad padegimas buvo Rusijos specialiųjų tarnybų užsakyta operacija.
Rugsėjo 23 dieną Lenkijoje padegta antžeminė palydovinio ryšio „Starlink“ stotis. Lenkijos prokuratūra mano, kad taip siekta sutrikdyti ryšį Lenkijoje ir kitose regiono valstybėse, o tyrėjai įtaria, kad veikta pagal Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį.
Dar vienas incidentas rugpjūtį užfiksuotas Vokietijoje, Leipcigo/Halės oro uoste. Dronas su sprogmenimis atsitrenkė į Ukrainos krovininio lėktuvo An-124 sparną, tačiau sprogimas neįvyko. Vokietijos institucijos įvykį tyrė kaip galimą diversijos bandymą, o vėliau šalies vyriausybė jį susiejo su Rusija.
Spalį Rumunijoje buvo užpultos „Starlink“ antenos. Išpuolį įvykdė du kaukėti asmenys, o incidentas siejamas su Rusijos specialiųjų tarnybų veikla.
Griežtėjanti politinė ir informacinė aplinka
Kartu su kariniu stiprėjimu Rusijos valdžia 2021 metais didino spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai ir opozicijai. „Užsienio agentais“ tuomet pripažintos, be kitų, „Meduza“, „Dožd“ ir „Važnyje istoriji“, o „Projekt“ paskelbtas „nepageidaujama organizacija“.
Rugsėjį patvirtintas sąrašas neslaptos informacijos apie karinę ir karinę-techninę veiklą, kurios perdavimą užsienio adresatams valdžia laikė galinčiu kelti grėsmę Rusijos saugumui. Jame buvo duomenų apie kariuomenės dislokaciją, ginkluotę, ginklų saugojimo vietas ir pirkimus.
2026 metais „užsienio agentų“ registras toliau plėstas. „Human Rights Watch“ duomenimis, nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų liepos į jį įtraukti 197 asmenys, organizacijos ir projektai.
Valdžia taip pat stiprino VPN paslaugų ir kitų interneto cenzijos apėjimo priemonių blokavimą. Žmogaus teisių gynėjai fiksavo ir daugėjančias baudžiamąsias bylas prieš žurnalistus, aktyvistus bei kitus Rusijos valdžios kritikus, įskaitant gyvenančius užsienyje.
Vienu ryškiausių propagandinio pasirengimo agresijai pavyzdžių laikomi paties Putino pareiškimai. 2021 metų liepos 12 dieną jis paskelbė straipsnį „Apie istorinį rusų ir ukrainiečių vieningumą“. Jame prezidentas ginčijo savarankišką Ukrainos politinį kelią ir jos ryšių su Vakarais stiprėjimą pristatė kaip problemą Rusijai.
Straipsnyje teigta, kad „šiuolaikinė Ukraina – visiškai ir pilnai tarybinės epochos kūrinys“, o pati šalis „didele dalimi buvo kuriama istorinės Rusijos sąskaita“.
Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje skambėjo ir atviri grasinimai. 2021 metų balandžio 11 dieną RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ per „Rossija 1“ pareiškė, kad „karšto karo“ atveju Rusija Ukrainą nugalėtų „per dvi dienas“, ir kalbėjo apie Ukrainos „ugnies taškų“ sunaikinimą.
Tačiau metų pabaigoje, Vakarams įspėjant apie galimą įsiveržimą, Rusijos pareigūnai tai neigė. Gruodžio 3 dieną Federacijos Tarybos vicepirmininkas Konstantinas Kosačiovas televizijos „Rossija 24“ eteryje sakė, kad Rusija neturi puolimo prieš Ukrainą planų ir nesirengia jokiai puolamajai operacijai.
2026 metais Rusijos televizijoje vėl skambėjo grasinimai Baltijos šalims. Sausio 20 dieną laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ buvęs Latvijos europarlamentaras ir Rusijos propagandinių laidų dalyvis Andrejus Mamykinas pasiūlė prieš Baltijos šalis panaudoti raketą „Orešnik“, sakydamas, kad jų „negaila“. Laidos vedėjas Solovjovas šį pasiūlymą palydėjo pritarimu.
Tuo pat metu Rusijoje neigiama, kad Maskva ketina pulti Europą. Liepos 8 dieną Simonian teigė, kad kalbos apie Rusijos pasirengimą karui su Europa yra netiesa. Rugpjūčio 27 dieną Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad pranešimai apie galimą Rusijos puolimą prieš kurią nors NATO šalį nesusiję su Maskvos ketinimais.
Maskvos reikalavimai Vakarams ir NATO atsakas
2021 metų gruodį Rusijos retorika dar labiau paaštrėjo. Gruodžio 9 dieną susitikime su Žmogaus teisių taryba Putinas Donbase vykstančius procesus palygino su genocidu. Gruodžio 21 dieną Gynybos ministerijos kolegijoje jis JAV ir NATO raketų galimybę Ukrainoje pavadino didele grėsme Rusijos saugumui.
Gruodžio 17 dieną Maskva paskelbė JAV ir NATO skirtų reikalavimų projektus. Tarp jų buvo reikalavimas atsisakyti tolesnės Aljanso plėtros ir riboti jo karinę veiklą Ukrainoje bei Rytų Europoje.
Ukraina atsakė, kad jos santykių su NATO sprendimai negali priklausyti nuo Maskvos. Zelenskis teigė, jog narystės aljanse klausimą turi spręsti Ukrainos žmonės ir NATO valstybės, o ne trečioji šalis, grasinanti savo nustatytomis „raudonosiomis linijomis“.
2026 metų rugsėjo 1 dieną Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pareiškė, kad Maskva neturi nei priežasčių, nei planų pulti NATO šalis. Jis klausė, kodėl Rusijai reikėtų pulti Baltijos valstybes, ir priminė, kad dar SSRS pripažino jų nepriklausomybę.
Gruško taip pat teigė, kad Vakarai demonizuoja Rusiją ir priskiria jai įvairius ketinimus. Jo vertinimu, karinės strategijos, gynybos plėtros sprendimai, pirkimų programos ir logistikos stiprinimas rytiniame flange rodo, kad būtent Vakarai rengiasi kariniam susidūrimui su Rusija.
Tuo metu 2026 metų liepos 8 dienos NATO Ankaros deklaracijoje Rusija įvardyta kaip ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui ir stabilumui. Aljanso valstybės paskelbė didinsiančios išlaidas gynybai, pirksiančios daugiau ginkluotės ir stiprinsiančios priešlėktuvinę bei priešraketinę gynybą, bepiločių sistemas ir tolimojo tiksliojo smūgio pajėgumus.
Julianne Smith: atsargi reakcija gali paskatinti tiesioginį konfliktą
Buvusi JAV nuolatinė atstovė prie NATO Julianne Smith leidinyje „Foreign Affairs“ perspėjo, kad pernelyg atsargus atsakas į Rusijos hibridines atakas gali galiausiai atvesti prie tiesioginio karinio susidūrimo.
Jos vertinimu, Rusijos hibridinis karas prieš Europą tapo pavojingesnis. Prie kibernetinių atakų ir dezinformacijos prisidėjo diversijos, padegimai bei incidentai su dronais. Veiksmai tampa atviresni, todėl Maskvai vis sunkiau įtikinamai neigti savo vaidmenį.
Smith mano, kad Kremlius kol kas nebūtinai siekia pradėti karą su NATO. Ji mano, kad Rusija veikiau tikrina Aljanso pasirengimą taikyti 5-ąjį straipsnį, mėgina skaldyti sąjungininkus ir didinti paramos Ukrainai kainą bei riziką Europai.
Pasak jos, viena pagrindinių problemų yra NATO reakcija. Atskirų incidentų vertinimas dažniausiai vyksta atskirai, sąjungininkai stiprina patruliavimą, žvalgybą ir infrastruktūros apsaugą, tačiau Rusija beveik nepatiria kolektyvinių pasekmių. Taip formuojasi „šliaužianti eskalacija“, kai Maskva gali palaipsniui kelti statymus.
Smith įspėja, kad kitas rimtas incidentas gali sukelti daug aukų arba tiesioginį Rusijos susidūrimą su viena iš NATO valstybių.
Siekiant to išvengti, ji siūlo nuo daugiausia gynybinės reakcijos pereiti prie kolektyvinio atgrasymo: griežtinti sankcijas, aktyviau spausti Rusijos „šešėlinį laivyną“, stiprinti kibernetinę gynybą ir povandeninės infrastruktūros apsaugą. Po Rusijai priskiriamų hibridinių atakų, jos nuomone, parama Ukrainai turėtų ne mažėti, o didėti.
