Rododendrai pavasarį džiugina ryškiais žiedais, tačiau kad augalai sėkmingai peržiemotų, vien uždengti juos nuo šalčio nepakanka. Rudenį būtina pasirūpinti dirvožemio drėgme, šaknimis ir tinkamu mulčiu.
Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistė Ramunė Žemgulytė paaiškino, kaip paruošti rododendrus žiemai ir kokių klaidų augintojai turėtų vengti.
Dengti dar per anksti
Pasiruošimą žiemai pradėti jau galima, pavyzdžiui, aplink krūmus įrengiant kuoliukus, lankus ar kitas atramas būsimai dangai. Tačiau pačių rododendrų kol kas dengti nereikėtų.
Pasak R. Žemgulytės, tinkamiausias laikas tai daryti ateina vegetacijos pabaigoje, kai vidutinė paros temperatūra nukrinta žemiau 5 laipsnių šilumos ir susiformuoja įšalas.
Augalus galima apsaugoti balta agroplėvele, pavėsinimo tinklu, įvairiais dembliais arba eglišakėmis. Saulėtose vietose augančius rododendrus svarbu užpavėsinti, o atvirose vietose esančius krūmus – apsaugoti vėjalenčių priemonėmis. Taip mažinamas žiemos saulės ir vėjo džiovinantis poveikis.
Vis dėlto danga neapsaugo nuo visų pavojų, ypač ilgai trunkant šalčiams. Šaknis patikimiausiai saugo storesnė sniego danga.
Ne visiems krūmams reikia vienodos apsaugos
Žiemojimo priemonės priklauso nuo rododendro amžiaus, veislės ir augimo vietos. Specialistė rekomenduoja pirmąsias dvi žiemas dengti visus naujai pasodintus krūmus. Per maždaug dvejus metus augalas įsitvirtina dirvoje ir užsiaugina pakankamą šaknyną, todėl tampa atsparesnis nepalankioms sąlygoms.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti visžaliams rododendrams, augantiems saulėje, taip pat atvirose ir vėjuotose vietose pasodintiems krūmams. Jiems apsaugos gali reikėti ir vėlesniais metais.
Vazonuose auginamų rododendrų šaknis taip pat būtina apsaugoti. Vazoną galima įkasti į žemę ir uždengti augalą arba perkelti jį į šviesią, nešildomą patalpą, pavyzdžiui, šiltnamį ar verandą.
Kasmet dengti nebūtina tų veislių, kurios pritaikytos mūsų klimatui ir gali žiemoti be papildomos apsaugos. Tačiau egzotiškesnėms, mažiau šalčiui atsparioms veislėms priežiūros reikės daugiau.
Prieš šalčius krūmus būtina palaistyti
Rudenį rododendrams svarbus ne tik atsparumas šalčiui, bet ir pakankamas vandens kiekis. Jei ilgesnį laiką nelyja, reikėtų patikrinti dirvą sprindžio gylyje. Jeigu ji sausa arba pradžiūvusi, augalus būtina palaistyti.
Įšalus dirvai, šaknys nebegali pasisavinti vandens, todėl iki šalčių sukauptos drėgmės atsargos tampa labai svarbios. R. Žemgulytė pataria likus kelioms dienoms iki prognozuojamų šalčių, kai susidarys gruodas, vieną rododendrą gausiai palaistyti 2–3 laistytuvais.
Ypač atidžiai reikėtų prižiūrėti šiemet ar pernai pasodintus krūmus. Jų šaknynas dar mažas, todėl net ir drėgnoje dirvoje augalai gali nepajėgti pasisavinti pakankamai vandens. Specialistė teigia, kad tokius augalus reikia nuolat laistyti.
Jei yra galimybė, laistymui geriau rinktis atvirų vandens telkinių vandenį, nes vandentiekio vanduo dažnai būna per kietas.
Nukritę lapai gali tapti geriausiu mulčiu
Sveikų rododendrų po krūmais nukritusių lapų rudenį nereikėtų skubėti išgrėbti. Jie gali natūraliai uždengti dirvą ir padėti augalui pasiruošti žiemai.
R. Žemgulytė rododendrų lapus vadina geriausiu mulčiu šiems augalams, todėl, jei krūmas nėra ligotas, juos rekomenduoja palikti.
Skildami lapai rūgština dirvožemį, papildo jį maisto medžiagomis ir sudaro palankesnes sąlygas šaknims naudingai mikorizei. Mulčas taip pat padeda išlaikyti drėgmę, mažina temperatūros svyravimus dirvožemyje ir slopina piktžoles.
Jei lapų neužtenka, galima naudoti pušų spyglius, ąžuolų lapus, spygliuočių drožles arba žievę. Tačiau mulčio sluoksnis neturėtų būti per storas – jį pakanka papildyti kasmet ar kas antrus metus, išlaikant maždaug 5 cm storį.
Šiemet ar pernai pasodintus rododendrus galima mulčiuoti storesniu sluoksniu. Pavasarį jį reikėtų paskleisti plačiau, kad mulčas tolygiai dengtų didesnį plotą aplink augalą.
Durpės gali tapti žiemos spąstais
Rododendrams nerekomenduojama naudoti labai stambios žievės, kankorėžių, dažytų medžio drožlių ar dekoratyvinės skaldelės. Atsargiai reikėtų vertinti ir durpes, kuriomis kartais uždengiamas dirvožemis aplink krūmus.
Durpės sugeria daug vandens ir stipriai įšąla, o pavasarį atitirpsta lėtai. Todėl gali susidaryti situacija, kai oras jau sušyla, tačiau visžalis rododendras vis dar lieka apsuptas suledėjusio mulčio.
Problemų kyla ir tada, kai durpių sluoksnis būna per storas, o šaknys atsiduria pernelyg giliai. Tuomet ant šakų gali pradėti formuotis pridėtinės šaknys, krūmas silpnėja, prasčiau auga ir gali suskilti į atskirus augalus.
Netinkamas mulčiavimas, specialistės teigimu, gali būti viena priežasčių, kodėl rododendrai prastai auga ir ilgainiui sunyksta.
Tręšimą šį sezoną jau reikėtų pamiršti
Rudenį rododendrų papildomai tręšti nebereikėtų. Nors dėl mineralinių trąšų naudojimo tarp augintojų kyla diskusijų, nusprendus tręšti būtina rinktis būtent rododendrams skirtas priemones ir neviršyti nurodytos normos.
R. Žemgulytė pataria tręšti tik rododendrams skirtomis trąšomis ir nustoti tai daryti ūgliams nustojus augti – maždaug nuo liepos vidurio.
Dabar svarbiausia užtikrinti pakankamą drėgmę, šaknis apsaugoti tinkamu mulčiu, o jautresnius augalus – nuo žiemos saulės ir vėjo. Tręšimą geriausia atidėti kitam sezonui.
