Po dešimties metų užsienyje į Lietuvą sugrįžęs vyras tikėjosi čia tęsti profesionalaus vairuotojo darbą. Tačiau planus sustabdė ne darbo trūkumas, o dokumentų klausimas. Iš Švedijos grįžęs lietuvis Darius (tikrasis vardas redakcijai žinomas) dėl susidariusios situacijos vairuotoju nebedirba.
Švedijoje vyras gyveno apie dešimtmetį, kurį laiką dirbo vairuotoju ir lietuvišką vairuotojo pažymėjimą buvo pasikeitęs į švedišką. Į Lietuvą jis sugrįžo vasarį ir netrukus susirado vairuotojo darbą.
Tačiau kovą baigė galioti jo profesinę kvalifikaciją patvirtinantis 95 kodas. Lietuvoje Darius išklausė reikiamus mokymus, bet vėliau susidūrė su kliūtimi gaudamas vairuotojo kvalifikacijos kortelę (VKK).
Mokymus baigė, bet kortelės neišdavė
Darius aiškina, kad komerciniu vairuotoju dirbantis žmogus privalo turėti 95 kodo sertifikatą. Jo sertifikatas buvo išduotas Švedijoje, nes ten jis buvo pasikeitęs ir vairuotojo pažymėjimą.
Kai sertifikato galiojimas baigėsi, vyras Lietuvoje baigė reikiamus kursus ir kreipėsi dėl VKK išdavimo, tačiau jos negavo.
Pasak Dariaus, „Regitra“ kortelę išduoti atsisakė, nurodydama, kad jis, kaip Lietuvos pilietis, neturi teisės jos gauti. Vyrui buvo paaiškinta, kad jis turi būti Lietuvoje deklaravęs gyvenamąją vietą 185 dienas arba švedišką vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į lietuvišką.
Darius nesupranta, kodėl privalėtų keisti pažymėjimą, nes Švedijoje išduotas dokumentas, jo medicininė pažyma ir tachografo kortelė, skirta vairavimo bei poilsio laikui fiksuoti, vis dar galioja.
Ši situacija vyrui kainavo ir finansiškai. Lenkijoje dėl pasibaigusio 95 kodo galiojimo jam skirta maždaug 3,5 tūkst. zlotų, arba apie 800 eurų, bauda. Dabar Darius nenori dar kartą rizikuoti, todėl vairuotojo darbo atsisakė.
Vyras neslepia nusivylimo ir klausia, ko verti raginimai laukti iš užsienio grįžtančių žmonių, jeigu sugrįžus kyla tokių kliūčių.
„Regitra“: svarbu ne pilietybė, o gyvenamoji vieta ar darbas
„Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė teigia, kad VKK išduodama tais atvejais, kai 95 kodo įrašyti į vairuotojo pažymėjimą nėra galimybės.
Anot jos, pilietybė savaime nėra lemiama. Vertinama, kur žmogus nuolat gyvena arba dirba.
„Regitra“ patvirtino, kad Švedijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje galioja. Vis dėlto 95 kodą į pažymėjimą gali įrašyti tik jį išdavusi valstybė, todėl Lietuvoje baigtų mokymų duomenų į švedišką dokumentą įrašyti negalima.
Jeigu vairuotojas dirba Lietuvoje arba čia jau yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta ir kvalifikacija atnaujinta Lietuvoje, tinkamiausias sprendimas, pasak K. Judeikės, būtų švedišką pažymėjimą pasikeisti į lietuvišką.
Europos Sąjungos (ES) arba Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas nelaikant egzaminų.
Norint tai padaryti, reikia įrodyti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jei gyvenamoji vieta šalyje deklaruota trumpiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, galima pateikti asmeninius arba darbo ryšius su Lietuva patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį.
185 dienų termino laukti nebūtina
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė Dovilė Karužienė taip pat pabrėžia, kad Lietuvos pilietybė neturėtų trukdyti gauti VKK.
Jos teigimu, problema gali kilti tuomet, kai žmogus Lietuvoje dar nėra išgyvenęs 185 dienų ir nėra čia įsidarbinęs.
VšĮ „Linavos“ mokymo centro direktorė Giedrė Valskienė atkreipia dėmesį, kad 185 dienų laikotarpis nėra vienintelis būdas įrodyti nuolatinę gyvenamąją vietą. Jei šis kriterijus dar formaliai neįvykdytas, galima pateikti kitus asmeninius ar darbo ryšius su Lietuva patvirtinančius dokumentus.
Panašių kliūčių patiria ir kiti iš užsienio grįžtantys vairuotojai
G. Valskienė teigia, kad panašių atvejų pasitaiko ir tarp kitų Lietuvos piliečių, grįžtančių iš ES valstybių.
Grįžusiems žmonėms ne visada aišku, ar užsienyje įgytas 95 kodas galioja Lietuvoje, kada būtina keisti vairuotojo pažymėjimą ir kokiais atvejais išduodama atskira VKK.
Mokymo centro vadovės teigimu, trūksta vienos aiškios tvarkos žmogui, kuris penkerius ar dešimt metų dirbo Vokietijoje, Nyderlanduose ar kitoje ES šalyje, o vėliau grįžta įsidarbinti Lietuvos transporto įmonėje. Tokiam vairuotojui ne visada aišku, kokius dokumentus jis gali naudoti, ką turi pasikeisti, ar jam reikalinga VKK, kur kreiptis ir nuo kada gali teisėtai pradėti dirbti.
G. Valskienės vertinimu, aiškesnės procedūros ypač reikalingos transporto sektoriui, kuriame kvalifikuotų profesionalių vairuotojų poreikis tebėra didelis.
