Peršalimo ligų sezonas šiemet prasidėjo gana anksti – jau užregistruotos pirmosios mirtys nuo gripo ir COVID-19. Vis dėlto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai teigia kol kas nematantys neįprastų grėsmės ženklų. Daugiausia susirgimų gripu, tikėtina, bus fiksuojama sausį ir vasarį, o gydymo įstaigos tuo metu jau planuoja, kaip per trumpą laiką paskiepyti kuo daugiau rizikos grupėms priklausančių žmonių.
Kauno apskrityje spalio 1-ąją nuo COVID-19 mirė 65–69 metų amžiaus vyras. Marijampolės apskrityje taip pat registruota mirtis nuo gripo – miręs asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei. Abu žmonės turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepiję.
40-ąją metų savaitę į ligonines dėl COVID-19 pateko 3 žmonės, dar 3 buvo hospitalizuoti dėl gripo. Vienas iš jų gydytas intensyviosios terapijos skyriuje.
Susirgimų daugėja tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad gripo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas kol kas vyksta įprastai. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sergamumas yra mažesnis, o kitose Europos šalyse registruojami tik pavieniai gripo ir COVID-19 atvejai.
Šios infekcijos cirkuliuoja ištisus metus, tačiau prasidėjus sezonui sustiprintas stebėjimas: vertinamas į ligonines patekusių pacientų ir mirčių skaičius.
Rugsėjį, moksleiviams sugrįžus į ugdymo įstaigas, sergamumas peršalimo ligomis, kaip ir kasmet, kiek padidėjo. Į kolektyvus po vasaros grįžta ir suaugusieji, todėl dėl dažnesnių kontaktų virusai lengviau perduodami vieni kitiems ir parsinešami į namus.
Ankstyvos mirtys kol kas nelaikomos neįprastu reiškiniu
G. Gargasienės vertinimu, pirmoji šio sezono mirtis nuo gripo nebūtinai reiškia, kad liga šiemet pradėjo plisti neįprastai anksti. Tikėtina, kad užsikrėtę žmonės priklausė rizikos grupėms, turėjo lėtinių ligų, o komplikacijos lėmė mirtinus atvejus.
Pavienių mirčių nuo gripo ir COVID-19 šiuo metu registruojama ir kitose šalyse. Specialistė pabrėžė, kad kol kas sezonas prasidėjo įprastai ir nėra požymių, dėl kurių reikėtų sunerimti.
Didžiausios bangos tikimasi po didžiųjų švenčių
Vertindama situaciją Pietų pusrutulyje, NVSC atstovė nurodė, kad Australijoje gripo sezonas buvo įprastas, o sergamumas gripu ir COVID-19 buvo mažesnis nei ankstesniais metais. Europoje gripo pikas, kaip įprasta, prognozuojamas sausį–vasarį.
Kokia bus situacija, priklausys nuo virusų cirkuliacijos, žmonių elgesio ir prevencinių priemonių laikymosi, ypač tuomet, kai sergamumas ims didėti.
Orai virusų plitimą veikia daugiausia netiesiogiai. Šiltu oru žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, o atvėsus orams uždaromi langai ir daugiau laiko būnama patalpose. Būtent uždaros, nevėdinamos erdvės ir pasikeitęs žmonių elgesys sudaro palankesnes sąlygas infekcijoms plisti.
Gripo vakcinų teks palaukti iki lapkričio
Šiemet gripo vakcinos vėluoja – jų Lietuvoje tikimasi lapkritį, tačiau tiksli pristatymo data kol kas neaiški. Su tokia situacija susiduria ir kitos Europos valstybės.
Pasak G. Gargasienės, vakcina šiemet buvo ne tik šiek tiek pakoreguota, bet iš esmės atnaujinta. Dėl šio proceso prireikė daugiau laiko, tačiau tikimasi, kad naujoji vakcina efektyviau saugos nuo šį sezoną cirkuliuojančių virusų.
Specialistė pabrėžė, kad lapkričio pabaigoje ar gruodį pasiskiepiję žmonės dar turėtų spėti pasiruošti didžiausiam sergamumui, nes imunitetui susiformuoti paprastai reikia maždaug dviejų savaičių. Skiepytis rekomenduojama viso sezono metu, nes iš anksto neįmanoma numatyti, kada žmogus gali užsikrėsti.
Vis dėlto vakcina nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos. Kol imunitetas dar formuojasi, taip pat galima užsikrėsti, todėl svarbu laikytis ir kitų prevencijos priemonių.
Praėjusiais metais sergamumas tuo pačiu laikotarpiu pradėjo augti anksčiau ne dėl vakcinos, o dėl viruso mutacijos. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, vakcinos sudėtis buvo pakeista taip, kad ji geriau atitiktų aplinkoje cirkuliuojančius variantus.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė anksčiau yra teigusi, kad pernai virusas netikėtai mutavo vasarą, jau patvirtinus vakcinų sudėtį. Dėl antigeninių skirtumų ankstesnis imunitetas nuo šio varianto saugojo prasčiau, todėl buvo daugiau sunkių ligos atvejų. Jei virusas reikšmingai nepasikeis, šiemet situacija gali būti panaši į praėjusių metų arba geresnė, nes dalį apsaugos suteiks susiformavęs imunitetas.
Poliklinikos planuoja ilgesnį darbo laiką
Kol kas nėra nustatyta, kaip tiksliai per trumpą laiką bus paskiepyti rizikos grupių pacientai – tai turės organizuoti pačios gydymo įstaigos. Kai kurios poliklinikos jau ilgina darbo laiką ir sudaro išankstinius sąrašus, kad gavusios vakcinas galėtų nedelsdamos susisiekti su pacientais ir juos paskiepyti.
G. Gargasienė priminė, kad nuo COVID-19 pasiskiepyti šiuo metu galima. Vyresni nei 65 metų žmonės ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys turėtų saugotis abiejų infekcijų – gripo ir COVID-19.
COVID-19 sezoniškumas nėra toks lengvai prognozuojamas, tačiau ši infekcija dažniau sukelia hospitalizacijas ir mirtis tarp vyresnių nei 65 metų žmonių. Didesnis sergamumas dažniausiai stebimas rudenį, kartais – ir pavasarį, todėl rizikos grupių pacientams rekomenduojama nelaukti gripo vakcinos ir apsvarstyti skiepą nuo COVID-19.
Praėjusiais metais mirčių nuo gripo buvo užregistruota daugiau nei nuo COVID-19. Abu virusai didžiausią žalą dažniausiai sukelia vyresnio amžiaus žmonėms.
Nuo RSV nemokamai skiepijami tik kai kurie pacientai
Žiemą plinta ne tik gripas ir COVID-19, bet ir kiti kvėpavimo takų virusai, tarp jų – respiracinis sincitinis virusas (RSV). Daugiausia žalos jis gali padaryti vaikams iki ketverių metų ir vyresniems nei 65 metų žmonėms.
Nemokama vakcina nuo RSV prieinama tik tam tikroms rizikos grupėms. G. Gargasienės teigimu, dažniausiai tai neišnešioti kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės, sergantys tam tikromis lėtinėmis ligomis. Visų kvėpavimo takų infekcijų atveju svarbios tos pačios prevencijos priemonės.
