Brangstant degalams, išlaidas pajunta ne tik vairuotojai – didėja maisto gamybos ir transportavimo kaštai. Šildymo sąskaitoms įtakos turi ne vien lauko temperatūra, bet ir tai, kiek šilumos praranda pats būstas. Apie galimus taupymo būdus ir sprendimus, kurie problemą galėtų tik trumpam sušvelninti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.
Vertindamas Europoje svarstomą naftos atsargų atlaisvinimą, A. Jaržemskis teigė, kad poveikis rinkai būtų, tačiau nedidelis. Jo manymu, jeigu nebus išspręstos problemos dėl Hormūzo sąsiaurio, susprogdintų dyzelino ir benzino gamybos pajėgumų bei energetinių išteklių perdavimo, degalų kainos gali toliau kilti.
Ekonomistas neatmetė, kad benzino ar dyzelino litras gali kainuoti 3 ar net 4 eurus. Jo teigimu, dabartinė situacija taip pat stiprina pastarųjų 10–15 metų politinę kryptį – siekį pereiti prie žaliojo kurso, mažinti automobilių naudojimą, rinktis elektromobilius ir atsisakyti iškastinio kuro.
A. Jaržemskis taip pat atkreipė dėmesį į didėjančias valstybės pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Jei litro kaina be PVM siekia 1 eurą, mokestis sudaro 21 centą. Kai kaina pakyla iki 2 eurų, PVM dalis išauga iki 42 centų, o pasiekus 3 eurus – iki 63 centų.
Pasak ekonomisto, PVM yra pagrindinis valstybės biudžeto pajamų šaltinis, o papildomų lėšų reikia gynybai, viešojo sektoriaus darbuotojų, mokytojų ir gydytojų atlyginimams. Todėl, jo vertinimu, bet kuris premjeras gali būti suinteresuotas didesnėmis kainomis, nes kartu auga ir surenkamas PVM.
T. Karpavičius naftos rezervų atlaisvinimą vertino kaip galintį trumpuoju laikotarpiu sumažinti degalų kainą maždaug 10–20 centų už litrą. Vis dėlto, jo teigimu, tai tik laikinai sumažintų aukščiausią kainos piką ir suteiktų šiek tiek laiko. Tokį sprendimą jis palygino su nuskausminamuoju, kuris pašalina simptomą, bet neišgydo pačios problemos.
Jei padėtis Hormūzo sąsiauryje ir geopolitinė situacija nesikeistų, degalų kaina, T. Karpavičiaus manymu, taip pat galėtų pasiekti 4 eurus. Jis pripažino, kad politikams didesnės kainos nėra palankus viešai akcentuoti klausimas, tačiau dėl PVM valstybė iš jų surenka daugiau mokesčių.
Diskusijoje taip pat aptarti siūlymai nustatyti degalų kainų lubas ir sukurti platformą, kurioje vairuotojai realiuoju laiku matytų visų degalinių kainas. Ministras Lukas Savickas buvo užsiminęs apie tokios informacinės sistemos poreikį.
T. Karpavičius teigė nesąs didelis kainų lubų šalininkas, nes toks sprendimas kertasi su laisvosios rinkos principais. Jo nuomone, veiksminga sistema turėtų būti kompleksinė, įvertinti daugybę rodiklių ir aplinkybių, o tam reikėtų daug laiko, ekspertų bei specialistų. Skubotas ir paviršutiniškas sprendimas, jo vertinimu, problemos neišspręstų, be to, liktų neaišku, kas nustatytų ribas ir kaip jos būtų kontroliuojamos.
A. Jaržemskis kainų lubų poveikį taip pat vadino nedideliu ir trumpalaikiu, išskyrus atvejį, kai kainas iš tiesų lemia verslo viršpelniai. Jis prisiminė dar nuo sovietmečio išlikusią spyną, ant kurios įrašyta „2 rubliai 40 kapeikų“, ir studentams aiškinąs, kad valstybės nustatyta bei fiksuota kaina gali sukelti rimtų pasekmių.
Jei verslui neapsimoka pardavinėti prekių už nustatytą kainą, jis gali jų nebegaminti ir neparduoti. Tuomet atsiranda deficitas, o kartu gali išaugti šešėlinė rinka. Todėl A. Jaržemskis teigė nenorintis, kad valstybė judėtų planinės ekonomikos kryptimi.
Visą tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ įrašą galima peržiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
