Nuo lapkričio 1-osios įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, paliesiantys galutinį atsiskaitymą atleidžiant darbuotoją, išbandymo laikotarpį, delspinigių skaičiavimą, prieššventinių dienų apmokėjimą ir nuotolinį darbą.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad naujovės apima skirtingas darbo santykių sritis, todėl svarbu įvertinti jų visumą ir žinoti, nuo kada jos bus taikomos.
Pasibaigus darbo santykiams darbuotojas ir darbdavys galės susitarti dalį galutinio atsiskaitymo išmokėti vėliau. Tokia galimybė bus taikoma tik tuomet, kai visa darbuotojui priklausanti suma viršys jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Atidėti bus galima tik šį dydį viršijančią dalį.
Atidėjimas negalės trukti neribotai – likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.
Keisis atleidimo tvarka
Lapkričio mėnesį įsigalios ir pakeitimai, susiję su darbo sutarties nutraukimu darbdavio valia. Šia galimybe besinaudojantis darbdavys turės remtis pagrįsta priežastimi, darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas ir išmokėti ne mažesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Keisis ir terminas, per kurį galima priimti sprendimą atleisti darbuotoją dėl darbo pareigų pažeidimo. Į vieno mėnesio terminą nebebus įtraukiamas laikotarpis, kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų nedirbo.
VDI kancleris Š. Orlavičius pažymi, kad sprendimas nutraukti darbo santykius negali būti formalus. Vertinant pažeidimą turi būti atsižvelgiama į jo sunkumą, pasekmes, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį elgesį ir darbo rezultatus. Atleidimas turi būti proporcinga priemonė.
Daugiau galimybių susitarti dėl sąlygų
Didesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams bus suteikta daugiau galimybių individualiai tartis dėl darbo sąlygų. Kai mėnesinis atlyginimas pagal sutartį sieks bent du paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, tam tikrais atvejais bus galima plačiau nukrypti nuo Darbo kodekso nuostatų.
Tokiems darbuotojams taip pat galės būti nustatytas iki šešių mėnesių išbandymo laikotarpis. Vis dėlto bendra taisyklė išliks – įprastai išbandymas negalės trukti ilgiau nei tris mėnesius. Šešių mėnesių terminas bus taikomas tik darbuotojams, atitinkantiems nustatytą atlyginimo kriterijų. Vertinama bus šalies ūkio vidutinio bruto darbo užmokesčio reikšmė, o ne konkretaus darbuotojo VDU.
Jeigu darbo sutartis bus terminuota ir trumpesnė, išbandymo laikotarpis turės būti proporcingai trumpesnis. Jau nustatyto išbandymo laikotarpio šalys susitarimu pratęsti negalės.
Trys mėnesiai – tik darbuotojui sutikus
Teisininkė R. Joskaudienė pabrėžia, kad naujos galimybės nebus taikomos automatiškai. Pagrindinė taisyklė nesikeis: su darbuotoju turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip paskutinę darbo santykių dieną.
Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, turės būti sumokėta paskutinę darbo dieną arba, susitarus dėl atleidimo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Tik vieno mėnesio VDU viršijanti suma galės būti išmokėta vėliau, tačiau ne ilgiau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo.
Darbdavys negalės vienašališkai nuspręsti atsiskaityti po kelių mėnesių. Tam reikės darbuotojo sutikimo. Vien pareiškimas, kad pagal naująjį kodeksą pinigai bus sumokėti po trijų mėnesių, tokios teisės nesuteiks. Be to, visos mokėtinos sumos atidėti tokiam laikotarpiui nebus galima.
Bus tikslinamas delspinigių skaičiavimas
Keisis ir delspinigių skaičiavimo taisyklės, kai darbo santykiams tęsiantis darbdavys dėl savo kaltės pavėluoja išmokėti atlyginimą ar kitas darbuotojui priklausančias sumas.
Naujose nuostatose bus tiesiogiai įtvirtinta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pirmosios vėlavimo dienos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Tačiau tai nereiškia, kad iki lapkričio susidariusios darbdavių skolos darbuotojams bus automatiškai perskaičiuotos pagal naują tvarką. Ankstesnėms mokėjimo prievolėms bus taikomos pereinamosios taisyklės, todėl negalima teigti, kad visos senos skolos nuo lapkričio savaime padidės penkis kartus.
Prieš šventes trumpesnė darbo diena nemažins atlyginimo
Aiškiau bus reglamentuotas ir apmokėjimas už prieššventinę darbo dieną, kuri sutrumpinama viena valanda. Darbo užmokestis dėl šio sutrumpinimo nemažės.
Kai atlygis priklausys nuo darbo normų, už sutrumpintą valandą darbuotojui turės būti mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Jei dėl darbo organizavimo ar nepertraukiamos veiklos darbo dienos sutrumpinti nebus įmanoma, už tą valandą bus mokama kaip už viršvalandinį darbą. Išimtis išliks darbuotojams, dirbantiems pagal sutrumpintą darbo laiko normą.
Pati teisė į trumpesnę prieššventinę darbo dieną nėra nauja – pakeitimais tiksliau nustatoma jos apmokėjimo tvarka.
Keisis nuotolinio darbo taisyklės
Darbdavys ir toliau turės tenkinti darbuotojų, turinčių teisę į tokią garantiją, prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų.
Iš Darbo kodekso bus pašalinta papildoma išimtis, leidusi atsisakyti nuotolinio darbo dėl pernelyg didelių jo organizavimo sąnaudų.
R. Joskaudienė taip pat atkreipia dėmesį, kad lapkričio 1-oji savaime nepakeis anksčiau pradėtų procedūrų ar jau nustatytų darbo sąlygų.
