Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai pripažinus, kad visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė padarė pažeidimą, ji su tokiu sprendimu nesutinka ir prašo klausimą svarstyti iš naujo.
M. Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, ginčą sukėlęs sprendimas nėra vienareikšmis. Ji pabrėžė, kad Taryba vertino sudėtingą klausimą, kuriame reikėjo derinti Pirkimų aprašo, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), konfidencialumo, tiekėjų interesų ir pirkimų skaidrumo reikalavimus.
LRT vadovė taip pat nurodė, kad Tarybos nutarime esama tikrovės neatitinkančių teiginių, o nuobauda jai skirta nesilaikant Darbo kodekse nustatytų terminų.
Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, Taryba nepaaiškino, kokį konkretų neteisėtą veiksmą ji atliko ar kokios pareigos neįvykdė, kuo pasireiškė jos kaltė ir kokios pasekmės kilo būtent dėl jos veiksmų.
Pažeidimas nesukėlė grėsmės pareigoms
Rugsėjo pabaigoje posėdžiavusi LRT taryba pripažino, kad generalinė direktorė pažeidė reikalavimus, nes viešai skelbtose programų pirkimų ataskaitose nebuvo pateikti fizinių asmenų, teikusių paslaugas, duomenys.
Anksčiau M. Garbačiauskaitė-Budrienė buvo sakiusi, kad paviešinus šią informaciją paslaugų teikėjai galėjo pateikti pretenzijų dėl asmens duomenų apsaugos.
Vis dėlto Taryba nustatytą pažeidimą įvertino kaip nešiurkštų. Tai reiškia, kad jis negali būti pagrindas generalinę direktorę atleisti iš pareigų.
Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas po posėdžio pranešė, kad M. Garbačiauskaitei-Budrienei skirtas įspėjimas. Jei per artimiausius metus ji padarytų panašaus pobūdžio pažeidimą, būtų sprendžiama dėl jos darbo sutarties nutraukimo.
Pati LRT vadovė šį sprendimą įvertino kaip psichologinį spaudimą, tačiau po posėdžio negalėjo pasakyti, ar ketina kreiptis į teismą.
ELTA primena, kad birželį pažeidimų dėl viešai skelbtose LRT programų pirkimų ataskaitose neatskleistų fizinių asmenų, paslaugų teikėjų, duomenų nustatė Generalinė prokuratūra. Liepos pradžioje LRT taryba vienbalsiai įpareigojo administraciją šiuos pažeidimus pašalinti ir pateikti paaiškinimą, kodėl jie atsirado.
Birželį Seimas priėmė LRT įstatymo pataisas. Jose numatyta, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius nepasibaigus kadencijai gali būti atleistas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jeigu nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Dauguma šių pataisų nuostatų įsigalios po kelių metų, tačiau nauja LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka pradėjo galioti iškart, kai teisės aktas buvo pasirašytas.
