Rudenį sklypuose deginamos žaliosios atliekos neretai tampa kaimynų nesutarimų priežastimi. Ypač tada, kai neįvertinama vėjo kryptis ir dūmai ima sklisti į aplinkinius gyvenamuosius sklypus.
Tokia situacija trečiadienį susiklostė Pelėdnagiuose. Į įvykio vietą galiausiai buvo iškviesti ugniagesiai.
Dūmai neleido atidaryti langų
Pranešimas apie konfliktą ir kūrenamą laužą gautas 14.41 val. Pelėdnagiškė savo namo kieme degino žaliąsias atliekas, tačiau, pasak pranešusios kaimynės, dūmai tiesiai sklido į jos sklypą. Dėl to ji negalėjo atsidaryti langų.
Į kaimynės pastabas laužą kūrusi moteris nereagavo. Tarp pastatų buvo maždaug 20 metrų atstumas.
Atvykę ugniagesiai rado iš akmenų įrengtą laužavietę. Joje moteris, uždengusi laužą, degino lapus. Galiausiai ji pati ugnį užgesino.
Žaliųjų atliekų deginimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais
Aplinkos apsaugos departamentas yra nurodęs, kad žaliąsias atliekas galima deginti tik išskirtinėmis aplinkybėmis – kai jų nėra galimybės kompostuoti, kai kompostuojant galėtų plisti augalų kenkėjai ar invazinės rūšys, taip pat kai atliekų negalima perduoti tvarkytojui ar panaudoti kitu būdu.
Tokiais atvejais privaloma laikytis Aplinkos oro apsaugos reikalavimų:
- Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalų ar jų dalių deginti negalima. Išimtis taikoma sumedėjusių augalų deginimui rekreaciniais tikslais specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse.
- Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose augalus ar jų dalis deginti taip pat draudžiama, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
- Viensėdžiuose ir kaimuose būtina laikytis savivaldybės nustatytų draudimų ar deginimo sąlygų. Jei savivaldybė jų nėra nustačiusi, augalų deginti negalima, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.
- Vienoje ugniavietėje per vieną kartą galima sudeginti ne daugiau kaip 1 m³ sumedėjusių augalų ar jų dalių, pavyzdžiui, medžių, krūmų ar lianų šakų ir stiebų, jeigu konkrečioje teritorijoje tai nėra uždrausta.
- Deginamos atliekos turi būti sausos, surinktos arba sugrėbtos. Laužą būtina prižiūrėti, kad tiršti dūmai nepatektų į gyvenamąsias teritorijas.
- Baigus kūrenti, ugniavietę reikia užgesinti vandeniu, smėliu ar kitomis priemonėmis, kad ji nesmilktų ir į orą nepatektų sveikatai pavojingų teršalų.
- Siekiant apsaugoti smulkiąją fauną, anksčiau nei prieš savaitę sukrautas augalų krūvas prieš deginant būtina perversti.
- Kartu su augalais arba atskirai draudžiama deginti buitines, pramonines ir kitas atliekas. Galima deginti tik dažais, lakais, klijais, impregnantais ar kitomis cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną.
- Augalų ar jų dalių negalima deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško, išskyrus rekreacijai skirtas ir pažymėtas laužavietes.
- Deginant privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir kitų taikomų reikalavimų.
Už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės ar daržininkystės atliekas atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje.
Tokiais atvejais fiziniams asmenims gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Jeigu pastebėjus ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą nesiimama priešgaisrinių priemonių, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams gresia nuo 30 iki 170 eurų bauda.
Už ražienų, nenupjautos ar nesugrėbtos žolės, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą fiziniams asmenims gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Taip pat įvertinama aplinkai padaryta žala.
