Į Lietuvą atvykstantys migrantai dažnai tikisi užsidirbti ir paremti savo šeimas, tačiau daliai jų tenka susidurti su visai kitokiomis sąlygomis. Jie pasakoja apie neaiškias darbo sutartis, sumažėjusius atlyginimus, didžiules baudas, itin ilgą darbo laiką, spaudimą nesikreipti pagalbos ir grasinimus.
Profesinių sąjungų bei migrantų bendruomenės atstovai konferencijoje pateikė istorijų apie darbuotojams skiriamas milžiniškas baudas. Vienu atveju, profesinės sąjungos atstovo teigimu, per kiek daugiau nei metus vienam užsieniečiui priskirtų baudų suma pasiekė 265 tūkst. eurų.
Kiti migrantai esą dirba daugiau nei 300 valandų per mėnesį, turi atidirbti nustatytą laiką už „nemokamą“ būstą, gauna mažiau, nei buvo žadėta, ir pasirašo lietuviškai surašytas sutartis, kurių nesupranta. Kai kuriais atvejais jiems esą grasinama paimti pasą ar leidimą gyventi, o nepaklusus – deportuoti.
Dvejų metų sąlyga galėjo virsti 10 tūkst. eurų skola
Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas papasakojo apie Brazilijos pilietį, kuris pasirašė dvi darbo sutartis: vieną dar būdamas Brazilijoje, kitą – jau atvykęs į Lietuvą.
Pasak jo, sutartyse buvo nurodytos skirtingos sąlygos. Lietuvoje pasirašytame dokumente numatyta, kad darbuotojas, įmonėje neišdirbęs dvejų metų, automatiškai tampa skolingas darbdaviui 10 tūkst. eurų.
A. Cuzanausko teigimu, tokia finansinė prievolė gali tapti priemone išlaikyti žmogų darbo vietoje net tada, kai jis susiduria su problemomis.
Jo vertinimu, darbuotoją gali varžyti ne tik sutartis, bet ir skolos, įsipareigojimai bei būtinybė išlaikyti šeimą.
A. Cuzanauskas taip pat nurodė, kad vieno Lietuvoje dirbančio užsieniečio dokumentuose nuo 2025 metų sausio 16-osios iki 2026 metų rugsėjo buvo užfiksuota iš viso 265 150 eurų baudų. Dalis jų, kaip teigė profesinės sąjungos vadovas, buvo susijusios su darbo ir poilsio režimu.
Dokumentuose – iki 328 darbo valandų per mėnesį
A. Cuzanauskas kalbėjo ir apie migrantus, kurie, jo teigimu, dirbo Kaišiadorių paukštyne. Jų dokumentuose esą buvo numatyti ypač dideli darbo krūviai – 200 arba 328 valandos per mėnesį šaldytuve.
Profesinės sąjungos atstovas pabrėžė, kad tokie atvejai, apie kuriuos jis pasakojo, fiksuojami ne atokiose vietovėse, o netoli Vilniaus ir Kauno.
Jo teigimu, nepaisant tokių istorijų, įmonės ir toliau gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl naujų darbuotojų.
Filipinų bendruomenės Lietuvoje vadovas Andrius Markevičius sakė, kad šalyje gyvena ir dirba tūkstančiai Filipinų piliečių. Jis pabrėžė, kad yra darbdavių, tinkamai besirūpinančių migrantais, tačiau bendruomenę pasiekia ir skaudžių pasakojimų.
Anot A. Markevičiaus, žmonėms Filipinuose būdavo žadamas konkretus atlyginimas, darbas, nemokamas būstas ir transportas. Norėdami atvykti į Lietuvą, kai kurie migrantai sumokėjo tūkstančius eurų, o dalis net įkeitė savo turtą.
Vienas darbuotojas, pasak A. Markevičiaus, atvyko dirbti mėsininku, tačiau buvo paskirtas į naktinę pamainą ir turėjo plauti gamybos įrenginius šaltoje aplinkoje.
„Nemokamas“ būstas kainavo 220 darbo valandų
A. Markevičius pasakojo ir apie darbuotojams taikytą sąlygą dėl apgyvendinimo. Kad galėtų gyventi žadėtame „nemokamame“ būste, jie turėdavo per mėnesį išdirbti mažiausiai 220 valandų. Jei šio reikalavimo neįvykdydavo, suma būdavo išskaičiuojama iš atlyginimo.
Darbuotojai ne visada suprasdavo, kodėl jų atlyginimas sumažėjo, nes jiems esą dažnai nebūdavo įteikiami algalapiai.
A. Markevičius pateikė atvejį, kai žmogus dirbo 184 valandas. Pagal skaičiavimus jam turėjo būti išmokėti 873 eurai, tačiau jis gavo 506 eurus. 367 eurų skirtumas, pasak bendruomenės vadovo, nebuvo paaiškintas.
Sutartys pateikiamos tik lietuviškai
Migrantams problemų kelia ir kalbos barjeras. A. Markevičiaus teigimu, atvykę į Lietuvą užsieniečiai dažnai pasirašo tik lietuvių kalba parengtas darbo sutartis, o vertimas jiems nesuteikiamas.
Jo teigimu, kai kuriems darbuotojams neleidžiama pasiimti sutarties kopijos ar net jos nufotografuoti. Todėl žmogus gali nežinoti, kokiomis sąlygomis yra įdarbintas. Didžiausi sunkumai, pasak A. Markevičiaus, išryškėja darbuotojui nusprendus išeiti iš darbo.
Darbuotojai esą gąsdinami deportacija
A. Markevičius taip pat minėjo atvejus, kai iš darbuotojų būdavo paimami pasai ir leidimai gyventi. Tada, jo teigimu, žmogui tampa sunkiau laisvai pasirinkti, kur dirbti.
Darbuotojams, atsisakantiems atiduoti dokumentus, esą grasinama deportacija. Buvo ir atvejų, kai darbo metu traumą patyrusiam žmogui liepta gydytojui teigti, kad sužalojimas įvyko ne darbo vietoje.
Filipinų bendruomenės atstovas pabrėžė, kad pasitvirtinus tokiems liudijimams kalba eitų ne vien apie atlyginimą ar darbo teisės pažeidimus, bet ir apie darbuotojo teisę į saugią darbo aplinką.
Vėlavimas galėjo kainuoti 80, sutarties atskleidimas – 1500 eurų
Gegužės 1-osios profesinės sąjungos vadovas Emilis Starodubovas papasakojo apie dar vieną darbuotoją, kuris, norėdamas išeiti iš darbo, gavo dokumentą su reikalavimais atlyginti įvairius nuostolius.
Dokumente buvo nurodytos tokios baudos:
- 12 eurų už netinkamai išrašytą sąskaitą faktūrą;
- 80 eurų už vėlavimą į darbą;
- 200 eurų už darbą be saugos priemonių;
- 1500 eurų už informacijos apie sutartį atskleidimą;
- 1500 eurų už paslaugų teikimą kitiems rangovams.
E. Starodubovas teigė, kad kalbama apie atliekų surinkimą statybų aikštelėje, ir pabrėžė, jog nė vienas iš išvardytų punktų nėra teisėtas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į sutarties nuostatą, kuria darbuotojas esą buvo atgrasomas nuo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją ar teismą. Pagal šį punktą, jei rangovas inicijuotų ginčą siekdamas pripažinti sutartį darbo santykiais, jis turėtų atlyginti užsakovui visas teismo, advokatų ir kitas išlaidas.
Profesinės sąjungos atstovo teigimu, darbuotojui prireikė trijų mėnesių, kol jis ryžosi kreiptis pagalbos. Galiausiai Darbo ginčų komisija pripažino, kad tarp šalių egzistavo darbo santykiai, o darbuotojui buvo skirta kompensacija.
