Kitų metų valstybės biudžeto kryptis premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius ketvirtadienį paaiškėjo, kad Lietuva viršys Mastrichto kriterijuose nustatytą valdžios sektoriaus deficito ribą. Jis gali sudaryti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors finansų ministras Taurimas Valys kol kas tikslaus galutinio rodiklio neįvardijo.
Ministras tokį sprendimą aiškina bendra padėtimi Europos Sąjungoje (ES). Jo teigimu, ES deficito vidurkis, nepaisant Mastrichto kriterijų, siekia 3,6 proc. BVP, o 12 valstybių jau praneša, kad kitąmet taip pat viršys 3 proc. ribą.
T. Valys Seime žurnalistams sakė, kad reali ekonominė situacija skiriasi nuo siektino ar idealaus scenarijaus. Pasak jo, šiuo metu dirbama, kad Bendrijoje būtų pritaikytos išimtys dėl pagrįstai padidėjusių išlaidų.
Finansų ministras nurodė, kad per neformalius susitikimus su kitų šalių finansų ministrais ir eurokomisarais šis klausimas nuolat yra vienas svarbiausių. Lietuva siekia išimčių ne tik dėl karybos, bet ir dėl ypatingos situacijos bei investicijų į gynybą.
Didėjant deficitui, turėtų augti ir valstybės skola. Skolos aptarnavimo išlaidos ateityje kasmet gali pasiekti 1 mlrd. eurų. Vis dėlto T. Valys ragino situacijos nedramatizuoti, nes kitos ES šalys susiduria su gerokai didesniais įsipareigojimais.
Jis pateikė Suomijos pavyzdį: šios kiek didesnės už Lietuvą valstybės skolos aptarnavimo kaštai didėja beveik milijardu ir pasiekia 4,4 mlrd. eurų. Tuo metu Italija, kuri yra maždaug 20 kartų didesnė už Lietuvą, skoloms aptarnauti kasmet skiria 90 mlrd. eurų.
Kaip skelbta anksčiau, kitų metų biudžete gynybai numatoma skirti 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų. Demografiniams iššūkiams spręsti skirtam Šeimos paketui įgyvendinti planuojama skirti 150 mln. eurų.
Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetu, kitąmet jos finansavimas turėtų padidėti 36 mln. eurų. Šių metų KAM biudžete numatyta 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Premjeras teigė, kad iki šiol panaudota beveik 44 proc. visų asignavimų.
M. Sinkevičius patvirtino, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas turėtų viršyti Mastrichto kriterijų nustatytą 3 proc. BVP ribą ir siekti 3,8 proc. BVP.
Premjero teigimu, deficitas galėjo būti dar didesnis, tačiau formuojant biudžetą išlaidos sumažintos 1,5 mlrd. eurų. Vyriausybės nariams taip pat pavesta ieškoti papildomų būdų mažinti planuojamas išlaidas, o bendras numatytas kitų metų sutaupymas siekia 100 mln. eurų.
Biudžeto pajamas ketinama didinti ir aktyviau kovojant su šešėline ekonomika. Geresnis mokesčių administravimas turėtų papildomai atnešti 200 mln. eurų.
