Rudenį šilauogių augintojai neretai susiduria su nušalusiomis jaunų ūglių viršūnėmis. Dėl to pavasarį derliaus tenka laukti tik iš senesnių šakų. Tinkamai paruošus krūmus žiemai, galima sumažinti šalčio padarinius ir sudaryti geresnes sąlygas kitų metų derliui.
TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ biologas Nerijus Vanagas pabrėžė, kad šilauogėms prieš žiemą svarbu ne tik pakankamai drėgmės, bet ir tinkamas tręšimas.
Ūglių viršūnės nušąla ne visada dėl azoto
Želdynų dizainerė Eurika Urbonavičienė biologo klausė, kaip paruošti šilauoges žiemai. Ji atkreipė dėmesį, kad pavasarį nemažai jaunų ūglių buvo apšalę.
N. Vanagas teigė, kad sodininkai tokią problemą dažnai sieja su per dideliu azoto kiekiu. Tačiau, pasak jo, dažna tikroji priežastis yra kalio trūkumas.
Šilauogės, užaugindamos uogas, iš dirvos pašalina daug kalio. Ši medžiaga svarbi ūgliams subręsti ir pasirengti žiemai. Kai kalio nepakanka, šakelės tinkamai nesumedėja, todėl jų viršūnes lengviau pažeidžia šaltis.
Vis dėlto kalis nėra garantija, kad augalas išgyvens bet kokią temperatūrą. Jis padeda šilauogei peržiemoti tokiomis sąlygomis ir tokioje temperatūroje, kuri jai yra tinkama, tačiau neapsaugo nuo bet kokio šalčio, pavyzdžiui, iki –25 ar –35 laipsnių.
Per anksti raudonuojantys lapai – įspėjimas
Šilauogių lapai įprastai pradeda rausti antroje rudens pusėje. Jei jų spalva ima keistis jau rugsėjo viduryje, tai gali rodyti problemą.
Ankstyvas raudonavimas reiškia, kad augalas pradeda skaidyti chlorofilą ir maisto medžiagas perkelia į šaknis bei šakeles. N. Vanago teigimu, tai vyksta per anksti ir dažniausiai rodo, kad po derliaus šilauogei trūksta maisto medžiagų.
Šilauogės yra sukultūrinti augalai, išvesti gausiam derliui. Natūraliai augdamos gamtoje jos subrandintų gerokai mažiau uogų, todėl papildomas maisto medžiagų tiekimas tręšiant yra būtinas.
Rudenį svarbu pasirūpinti kitų metų žiediniais pumpurais
Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį šilauogių krūmai pradeda formuoti žiedinius pumpurus. Nuo jų priklausys ateinančio sezono derlius.
Biologas pabrėžė, kad būtent dabar iš esmės sprendžiama, kiek uogų bus kitąmet. Pavasarinis tręšimas gali turėti įtakos uogų dydžiui ir žiedų išsilaikymui, tačiau jei žiediniai pumpurai rudenį nesusiformuos, derliaus nebus.
N. Vanagas ir E. Urbonavičiūtė priminė, kad nuo rugpjūčio vidurio reikėtų atsisakyti azoto trąšų. Vietoj jų tinkamesnės trąšos, kuriose daugiau kalio ir fosforo, o rūgščią dirvą mėgstantiems augalams – ir sieros.
Pasak N. Vanago, tręšti dar nevėlu: iki spalio antros pusės šilauogių lapai turėtų išlikti žalsvi ir tik vėliau pradėti rausti. Rekomenduojama rinktis rūgštinančias rudenines trąšas – be azoto arba su labai mažu jo kiekiu, taip pat su siera.
Specialistas nerekomenduoja dirvos rūgštinti kefyru, actu ar citrinų rūgštimi. Tokios priemonės gali veikti priešingai arba tik trumpai. Jo teigimu, geriausiai dirvą rūgština siera, kurios yra tiek vasarinėse, tiek rudeninėse trąšose. Rudenį šilauoges jis pataria patręšti dar du–tris kartus.
Rudeninis genėjimas gali kainuoti visą derlių
Dar viena dažna klaida – šilauoges genėti rudenį. Tuo metu ant ūglių jau būna susiformavę kitų metų žiediniai pumpurai, todėl patrumpinus krūmą galima pašalinti ir būsimo derliaus užuomazgas.
Rudenį leidžiama išpjauti tik nudžiūvusias arba visiškai nereikalingas šakas. Pagrindinį genėjimą reikėtų atlikti pavasarį – kovo ar balandžio mėnesį.
N. Vanagas ragina rudenį krūmus palikti ramybėje, o po žiemos juos sutvarkyti. Tinkamas tręšimas, savalaikis azoto atsisakymas ir laistymas pagal oro sąlygas yra svarbiausi darbai, padedantys kitą sezoną sulaukti gausesnio šilauogių derliaus.
Visą laidą galima žiūrėti vaizdo įraše straipsnio pradžioje. „Svajonių sodai“ per TV3 televiziją rodomi sekmadieniais 11 valandą.
