Maskvos Tverės rajono teismas, gavęs Rusijos generalinės prokuratūros prašymą, 13 asmenų ir penkias organizacijas iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pripažino „nacistinės Vokietijos bendrininkais“. Apie tai pranešė Ukrainos naujienų ir televizijos kanalo „Pramyi“ svetainė.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą vertina kaip Kremliaus vykdomos tikslingos propagandinės manipuliavimo istorija kampanijos dalį. Ministerijos teigimu, ja siekiama nukreipti dėmesį nuo Rusijos Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų.
Rusijos generalinė prokuratūra nurodė, kad teismas esą nustatė „juridinę reikšmę turintį faktą“ – kai kurių Baltijos šalyse veikusių asmenų ir organizacijų dalyvavimą vykdant karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui per Antrąjį pasaulinį karą.
Į Rusijos teismo sprendime minimų organizacijų sąrašą pateko „Omakaitse“, „Aizsargi“, „Perkonkrusts“, Lietuvių aktyvistų frontas ir Lietuvių nacionalistų sąjunga. Sprendimas taip pat susijęs su 13 asmenų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Rusijos generalinė prokuratūra tvirtino, kad šis sprendimas esą padės „išsaugoti istorinę atmintį“, kovoti su „istorijos klastojimu“ ir ginti „Rusijos nacionalinius interesus“.
Rugpjūtį tas pats Maskvos Tverės rajono teismas, taip pat Rusijos generalinės prokuratūros prašymu, „nacistinės Vokietijos bendrininkais“ pripažino Stepaną Banderą, Romaną Šuchevyčių, Ukrainos nacionalistų organizaciją ir Ukrainos sukilėlių armiją.
Rusija nuolat kaltina Latviją, Lietuvą ir Estiją tariamai ribojant rusakalbių gyventojų teises, o savo retorikoje Baltijos šalių atžvilgiu dažnai remiasi istorinėmis temomis. Anksčiau taip pat skelbta, kad Maskva kuria informacines prielaidas galimoms provokacijoms prieš Baltijos šalis. Pačios Baltijos valstybės yra įspėjusios apie naujų Rusijos provokacijų regione grėsmę.
Lietuva: tai – Kremliaus propagandos dalis
Į Rusijos kaltinimus sureagavusi Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tai nėra pirmas atvejis, kai Maskva iškraipo istoriją, siekdama diskredituoti Baltijos šalis ir jų laisvės kovotojus.
Ministerijos vertinimu, Rusija, tendencingai ir manipuliatyviai atsirinkdama tik savo archyvuose saugomus dokumentus, nutyli sovietinių represinių struktūrų nusikaltimus prieš Baltijos šalių ir kitų sovietų okupuotų kraštų gyventojus. Tokiu būdu, anot ministerijos, mėginama nukreipti dėmesį nuo Rusijos Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir kitų žiaurumų.
Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusijos kaltinimai pirmiausia skirti vidaus auditorijai. Jos teigimu, istorinių faktų iškraipymas ir tendencingas jų aiškinimas naudojami siekiant netiesiogiai pateisinti invaziją į Ukrainą bei agresyvius Rusijos veiksmus, dėl kurių kasdien žūsta taikūs gyventojai.
Ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad vadinamasis teismo sprendimas priimtas tuo metu, kai Rusijoje naikinamas sovietinio režimo nusikaltimų atminimas ir šalinami jo aukoms skirti paminklai.
Lietuva pareiškė ir toliau nuosekliai remsianti tarptautinės bendruomenės pastangas užtikrinti, kad už karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Taip pat pabrėžta, kad Lietuva prisideda prie totalitarinių režimų aukų atminimo išsaugojimo ir įamžinimo Europoje.
