50-metė Danguolė nesitikėjo, kad namuose atliktas slapto kraujavimo testas parodys ką nors reikšmingo. Tačiau pirmasis ir vaistinėje įsigytas antrasis testai buvo teigiami. Vėliau atlikti tyrimai atskleidė žarnyne augančius polipus – juos laiku pašalinus, užkirstas kelias vėžiui.
Danguolė pasakojo, kad šią vasarą sulaukusi 50 metų iš gydytojos gavo siuntimą atlikti įvairius prevencinius tyrimus. Tarp jų buvo ir namuose atliekamas slapto kraujavimo testas.
Moteris teigė nė nemananti, kad tyrimas galėtų parodyti kokių nors pakitimų, tačiau jo rezultatas buvo teigiamas. Norėdama įsitikinti, ji nusipirko dar vieną testą vaistinėje – ir šis taip pat parodė kraujo pėdsakų.
Apie rezultatus informavus šeimos gydytoją, Danguolė buvo nukreipta tolesnei medicininei apžiūrai. Atlikus papildomus tyrimus nustatyta, kad žarnyne yra polipų. Juos išoperavus, pavyko užkirsti kelią ligai.
Moteris sakė iš gydytojo išgirdusi, kad neatlikusi testo ir nesikreipusi pagalbos tikriausiai po penkerių metų jau būtų sulaukusi vėžio diagnozės. Todėl ji ragina kitus žmones nepamiršti profilaktinių patikrų ir laiku reaguoti į galimus organizmo pokyčius.
Apie slapto kraujavimo tyrimo paskirtį, tinkamą atlikimą ir rezultatų reikšmę pasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Indrė Šulskytė.
Kraujas išmatose ne visada matomas
Slapto kraujavimo testas skirtas aptikti kraujo pėdsakus išmatose, kurių žmogus pats gali nepastebėti. Toks kraujavimas gali būti susijęs su įvairiomis virškinamojo trakto būklėmis.
Pasak I. Šulskytės, greitasis testas gali padėti aptikti kraują, galintį signalizuoti apie žarnyno polipus, opas ar storosios žarnos vėžį. Vaistinėse parduodamuose testuose esanti medžiaga sureaguoja į kraują ir leidžia nustatyti jo pėdsakus išmatose.
Vis dėlto teigiamas atsakymas savaime nereiškia vėžio. Kraujavimo priežasčių gali būti įvairių.
Teigiamas atsakymas dar nėra vėžio diagnozė
Kraujo išmatose gali atsirasti dėl storosios žarnos polipų, hemorojaus, išangės įtrūkimų, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų, žarnyno uždegimo ar infekcijos. Įtakos gali turėti ir kai kurie vartojami vaistai.
Vaistininkė pabrėžė, kad teigiamą testo rezultatą gali lemti daugybė būklių, kurios nebūtinai susijusios su vėžiniais susirgimais. Todėl tokio atsakymo nereikėtų išsigąsti, tačiau ignoruoti jo taip pat negalima.
Teigiamas testas turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamesnius tyrimus sveikatos priežiūros įstaigoje. Aptiktas kraujas yra signalas atidžiau įvertinti sveikatą, o ne galutinė diagnozė.
Patikra svarbi ir tada, kai žmogus jaučiasi gerai
Gera savijauta ne visada reiškia, kad organizme nevyksta jokių pokyčių. Ankstyvuoju laikotarpiu storosios žarnos polipai ar pradinės vėžio stadijos dažnai nesukelia aiškių simptomų, todėl žmogus gali nieko neįtarti.
Būtent dėl to slapto kraujavimo testai gali būti naudingi dar nejaučiant nusiskundimų. Nematomos kraujo pėdsakų išmatose gali tapti vienu pirmųjų galimų problemų požymių.
Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa 50–74 metų žmonėms rekomenduoja profilaktiškai tikrintis kas dvejus metus, net jei jokių simptomų nėra.
Testo rezultatą gali pakeisti ir netinkamai paimtas mėginys
Namų sąlygomis atliekamas tyrimas nėra sudėtingas, tačiau būtina vadovautis konkretaus testo informaciniame lapelyje pateiktais nurodymais. Rezultatui gali turėti įtakos per didelis arba per mažas išmatų mėginys.
Testo nerekomenduojama atlikti menstruacijų metu ar kelias dienas po jų. Jo taip pat reikėtų vengti esant aktyviam kraujavimui dėl hemorojaus ar išangės įtrūkimų.
I. Šulskytė pateikė pavyzdį: jei instrukcijoje nurodyta specialiu įrankiu paliesti mažiausiai penkias skirtingas išmatų vietas, taip ir reikia daryti.
Prieš tyrimą svarbu perskaityti visą konkretaus testo informacinį lapelį. Kai kurių testų instrukcijose nurodoma 48 valandas iki tyrimo nevartoti alkoholio ir kraują skystinančių vaistų.
Neigiamas testas neatšaukia būtinybės kreiptis į gydytoją
Neigiamas rezultatas gali nuraminti, tačiau jis nėra visiško sveikumo garantija. Greitasis testas nepakeičia gydytojo apžiūros ar laboratorinių tyrimų ir pats negali nustatyti ligos diagnozės.
Rezultatą reikėtų vertinti kartu su žmogaus simptomais, ligų istorija ir kitais rizikos veiksniais. Jei šeimoje yra buvę vėžinių susirgimų arba atsirado neįprastų simptomų, pas gydytoją reikėtų apsilankyti net ir gavus neigiamą testo atsakymą.
Pasak I. Šulskytės, žmonės vaistinėse tokiais tyrimais domisi gana dažnai, o susidomėjimas ypač padidėja po visuomenės sveikatos akcijų ir prevencinių programų viešinimo.
Slapto kraujavimo testas gali padėti atkreipti dėmesį į galimą sveikatos problemą, tačiau jis nėra vėžio diagnozė ir negali pakeisti gydytojo paskirtų tyrimų.
