Nerimas dėl galimo maro protrūkio Rusijos Irkutsko srityje neslūgsta. Praėjusią savaitę mirė jauna moteris, tačiau Rusijos pareigūnai tvirtina, kad jos mirtis su maru nesusijusi. Tuo metu dešimtys su ja kontaktavusių žmonių izoliuoti, o regione taikomos sustiprintos atsargumo priemonės. Buvęs sveikatos apsaugos ministras ir europarlamentaras Aurelijus Veryga suabejojo oficialia įvykių versija ir iškėlė gerokai niūresnę prielaidą.
Darja Šipilova, dirbusi Irkutsko Kovos su maru institute, mirė spalio 2-ąją. Iš pradžių žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad 28-erių laborantė galėjo užsikrėsti plaučių maru, kai laboratorijoje sudužo mėgintuvėlis su maro sukėlėju.
Taip pat skelbta, kad dėl plaučių maro moteris galėjo būti hospitalizuota po kelionės į Tailandą.
Rusijos visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ šias versijas atmeta. Jos teigimu, mirusiosios organizme nerasta su profesine veikla susijusių mikroorganizmų, o padėtis regione išlieka stabili.
Irkutsko srities gubernatorius taip pat nurodė, kad speciali ekspertų komisija nustatė neaiškios kilmės pneumoniją kaip mirties priežastį.
Vis dėlto aplinkybės sukėlė klausimų. Pranešta, kad dešimtys instituto darbuotojų buvo izoliuoti, o keliose Irkutsko ligoninėse paskelbtas karantinas.
Veryga suabejojo oficialia versija
A. Veryga viešai klausė, kodėl Rusijoje tiriamas maro sukėlėjas ir ar verta tikėti pasakojimu apie sudužusį mėgintuvėlį. Politikas teigė netikintis nei taikiais tokių tyrimų tikslais, nei versija apie vienintelę mirtį.
Jo vertinimu, mirčių galėjo būti gerokai daugiau. A. Veryga iškėlė prielaidą, kad maro sukėlėjas galėjo būti tiriamas bakteriologinio ginklo kūrimo tikslais, o iš laboratorijos ištrūkę „tiriamieji“ galėjo lemti daugiau aukų. Anot jo, tai, kad Rusijoje jau cirkuliuoja informacija apie įvykius, yra reikšminga aplinkybė.
Irkutsko ligoninėse paskelbtas trijų savaičių karantinas
Leidinys „People of Baikal“ sekmadienį pranešė, kad trijų savaičių karantinas įvestas miesto klinikinėse ligoninėse Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 10 bei Ivano-Matreninskajos vaikų ligoninėje. Vienuose Irkutsko gimdymo namuose gimdančios moters artimieji taip pat teigė, kad apribojimai galioja ir ten, skelbia Rusijos nepriklausomas portalas „Meduza“.
Vienas sveikatos priežiūros šaltinis teigė, kad Irkutsko gydytojai jau atvirai kalba apie marą, nors ligoninėms išplatintuose dokumentuose tokia diagnozė nenurodyta.
Šaltinio teigimu, plaučių maro atveju karantinas nebūtų taikomas tik atskirose įstaigose – jis iš karto apimtų visas gydymo įstaigas.
Po šio pranešimo „Rospotrebnadzor“ pareiškė, kad visuomenės sveikatos padėtis Irkutsko srityje, taip pat Irkutsko ir Šelechovo miestuose yra stabili. Tarnyba nurodė, kad dėl neaiškios kilmės plaučių uždegimo atvejo buvo imtasi specialių priemonių.
„Rospotrebnadzor“ dar kartą pabrėžė, kad D. Šipilovos organizme neaptikta su jos profesine veikla susijusių mikroorganizmų.
Spalio 3 d. Šelechove veikiančioje Irkutsko aliuminio gamykloje darbuotojams tapo privaloma dėvėti kaukes. Direktorius Artiomas Fominychas tai pavadino prevenciniu veiksmu ir paragino imtis atsargumo priemonių.
D. Šipilova praėjusią savaitę mirė Šelechove esančioje vietos ligoninėje. Ji buvo hospitalizuota rugsėjo 29-ąją, o po dviejų dienų mirė. Vėliau paaiškėjo, kad 28-erių moteris dirbo laborante Kovos su maru institute.
Žiniasklaidoje buvo skelbiamos dvi galimos įvykių versijos: pagal vieną, moteris susirgo po kelionės į Tailandą, pagal kitą – laboratorijoje netyčia sudaužė mėgintuvėlį su maro sukėlėju. „Rospotrebnadzor“ tikina, kad institute nebuvo incidentų, susijusių su patogeniniais mikroorganizmais.
Irkutsko srities valdžia iš pradžių nepranešė nei apie pacientės mirtį, nei apie galimą maro atvejį. Spalio 2 d. gubernatorius Igoris Kobzevas paskelbė susitikęs su Rusijos vyriausiąja visuomenės sveikatos pareigūne Anna Popova, į Irkutską atvykusia dėl pranešimų apie galimą ypač pavojingos infekcinės ligos atvejį.
Kaimyninės Buriatijos vadovas Aleksejus Cydenovas teigė, kad moteris, kuri, kaip buvo skelbiama, mirė nuo maro Irkutsko srityje, Buriatijoje nesilankė. Vėliau jo įrašas buvo pataisytas – jame atsirado formuluotė apie moterį, kuri galbūt mirė nuo maro.
„People of Baikal“ taip pat skelbė, kad praėjusią savaitę Šelechovo gatvėse gyventojai matė apsauginius kostiumus vilkinčius, kaukes ir pirštines dėvinčius žmones. Leidinio šaltinių teigimu, spalio 1 d. FST pareigūnai pradėjo lydėti greitosios pagalbos automobilius, kuriais tyrimams buvo vežami su D. Šipilova kontaktavę asmenys.
„Izvestija“ pranešė, kad spalio 2 d. karantinuoti 197 žmonės. „Rospotrebnadzor“ nurodė, jog nė vienam iš jų nepasireiškė ligos simptomai.
Kuo skiriasi maro formos?
Plaučių maras yra reta ir mirtina plaučių infekcija, kurią sukelia bakterija „Yersinia pestis“. Mokslininkai šią ligą laiko pavojingiausia maro forma.
Bakterija gali sukelti ir kitokias ligos formas. Dažniausia yra buboninis maras, kuris paprastai išsivysto po blusos įkandimo arba bakterijai patekus per odos įpjovimą ar įtrūkimą. Jis sukelia limfmazgių patinimą ir skausmą, o infekcija gali išplisti į kraują ir pereiti į sepsinę formą.
Sepsinis maras pažeidžia kraujotaką ir gali sukelti organų nepakankamumą. Jis taip pat gali prasidėti tiesiogiai po blusos įkandimo.
Faringinis maras pažeidžia gerklę ir gali išsivystyti suvalgius užkrėstos mėsos.
Pneumoninė, arba plaučių, maro forma yra vienintelė bakterinės infekcijos forma, galinti būti perduodama tiesiogiai žmogui. Ji plinta su kvėpavimo takų išskyromis kosint ar čiaudint, taip pat gali būti perduota per užsikrėtusių gyvūnų lašelius.
Plaučių maro požymiai
Infekcijai patekus į plaučius, gali išsivystyti sunki pneumonija, apsunkinanti kvėpavimą. Pirmieji požymiai kai kuriais atvejais pasireiškia per 24 valandas nuo užsikrėtimo.
Galimi simptomai – karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir kūno skausmai, galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis, pykinimas, vėmimas bei viduriavimas.
Kaip gydomas plaučių maras?
Plaučių maras gydomas antibiotikais, kurių kursas paprastai trunka ne mažiau kaip 10–14 dienų. Gali būti skiriami ciprofloksacinas, levofloksacinas, moksifloksacinas, gentamicinas ir streptomicinas.
Geriausios išgyvenimo galimybės yra pacientams, kuriems antibiotikai pradedami skirti per pirmąsias 24 valandas nuo užsikrėtimo. Gydymas taip pat gali apimti palaikomąją priežiūrą, papildomą deguonį, skysčius ir poilsį.
