Lygiai prieš 11 metų, spalio 6-ąją, Lietuvą pasiekė skaudi žinia apie mylimo maestro Stasio Povilaičio mirtį. Nors nuo tos dienos praėjo daugiau nei dešimtmetis, dainininko gerbėjai nepamiršta jo kūrybos ir iki šiol saugo šviesų atlikėjo atminimą.
Artimieji bičiuliai ir ištikimi gerbėjai S. Povilaitį prisimena kaip išskirtinę, visuomet elegantišką, pasitempusią ir tikro scenos džentelmeno laikyseną turėjusią asmenybę.
Sceną paliko dėl sveikatos problemų
Pirmosios rimtesnės sveikatos bėdos Stasį Povilaitį užklupo 2012 metais. Per paskutinius trejus gyvenimo metus jis didžiąją laiko dalį buvo atsitraukęs nuo scenos.
Paskutinį kartą viešumoje dainininkas pasirodė 2015 m. liepos 6 d. Tąkart Palangos tilto akcijoje „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ jis kartu su Algirdu Kaušpėdu ir kitais atlikėjais giedojo tautišką giesmę.
S. Povilaitis mirė 2015 m. spalio 6-osios rytą. Vėliau buvo patvirtinta, kad jo mirties priežastis – plaučių vėžys, kuriuo dainininkas, kaip įtariama, sirgo trejus metus. Vykdant S. Povilaičio valią, urna su kremuotais palaikais palaidota Palangos miesto kapinėse.
Jo indėlis į Lietuvos muziką įvertintas gausybe apdovanojimų
Per savo karjerą muzikantas pelnė daugybę apdovanojimų ir buvo pagerbtas už nuopelnus lietuviškai muzikai. 1967 m. jis tapo Baltijos šalių konkurso „Liepajas Dzintars“ laureatu, 1991 m. gavo Antano Šabaniausko premiją, o 1997 m. buvo įvertintas „Bravo“ statulėle už nuopelnus muzikai.
Tais pačiais 1997 metais atlikėjui įteiktas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas. 2007 m. S. Povilaitis pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją. 2013 m. jis apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ bei gavo „M.A.M.A“ premiją už gyvenimo nuopelnus.
Vaikystės draugas atskleidė netikėtas maestro istorijas
Vaikystėje S. Povilaitį pažinojęs Saulius Žulkus maestro prisiminė kaip linksmą, pozityvų ir humoro nestokojusį žmogų. Jis papasakojo apie pirmąją būsimo dainininko pažintį su Palanga.
Anot S. Žulkaus, būdamas 12 metų Stasys susirašinėjo su Palangoje gyvenusia mergaite, nors pats tuo metu gyveno Kaune. Susipykęs su mama, jis išvyko į Palangą, tačiau neaišku, kaip pasiekė mergaitės namus. Ten jis apsistojo sandėliuke, o mergaitė jam atnešdavo sumuštinių.
Draugas taip pat prisiminė pirmąjį viešą S. Povilaičio pasirodymą. Pirmoji jo atlikta daina buvo kažkuris Franko Sinatros kūrinys. Tuo metu berniukui buvo dešimt metų, o dažnai jis lankydavosi pas mamą, dirbusią virėja populiariame Kauno restorane „Metropolis“.
Restorano orkestras tuomet repetavo naują programą ir prireikė žmogaus, kuris galėtų atlikti kūrinį. Direktoriui buvo pasiūlyta pakviesti dainuoti mažą berniuką, todėl Stasys buvo pakviestas į salę. Jo pasirodymas sulaukė didžiulės sėkmės.
Taip, pamažu ir su kiekviena nauja daina, Stasys Povilaitis tapo viena ryškiausių Lietuvos muzikos žvaigždžių. Per karjerą jis susipažino su daugeliu anuomet ir šiandien gerai žinomų šalies atlikėjų, kurie maestro negailėjo gražių žodžių.
Dainininkas Edmundas Kučinskas anksčiau yra pabrėžęs, kad S. Povilaitis niekada neapkalbinėdavo kitų, nesiveldavo į intrigas ar aferas ir nekalbėdavo blogai apie jaunesnius kolegas.
