Antradienį į posėdį susirinkęs Seimas pirmuoju priėmimu spręs dėl Konstitucijos pataisos, kuria būtų panaikintas draudimas Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklą.
Norint pataisą perduoti galutiniam balsavimui, kuris būtų surengtas po trijų mėnesių pertraukos, už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 iš 141 Seimo nario.
Dabar Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje negali būti nei masinio naikinimo ginklų, nei užsienio valstybių karinių bazių. Parlamentui pateiktu projektu siūloma šios nuostatos atsisakyti.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra nurodęs, kad galutinis pataisos priėmimas planuojamas kitų metų sausio 12 dieną.
Rugsėjo pabaigoje, po svarstymo, už draudimo branduoliniam ginklui išbraukimą balsavo 99 parlamentarai, 13 buvo prieš, o penki susilaikė.
Pataisą parėmė ir Liberalų sąjūdžio atstovai. Opozicinės partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad didesnis dėmesys gynybai savaime nereiškia eskalacijos – tai, jos vertinimu, būdas išvengti silpnos pozicijos susidūrus su agresoriumi.
Daugiausia nepritariančiųjų buvo tarp „Nemuno aušros“ atstovų. Jie projektą vadino nereikalingu ir galinčiu pasitarnauti priešiškai propagandai, taip pat pabrėžė, kad tokį klausimą reikėtų spręsti tik referendumu.
Konstitucijos pataisai nepritarė ir „valstietis“ Valius Ąžuolas bei trys Mišrios Seimo narių grupės nariai. Balsuojant susilaikė valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Jaroslawas Narkiewiczius.
Diskusijos dėl galimos Europos branduolinio atgrasymo sistemos vyksta ir kitose šalyse. Dar kovą Emmanuelis Macronas pristatė idėją sukurti naują schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.
Be to, „Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, kad Jungtinės Valstijos svarsto branduolinio ginklo dislokavimo keliose papildomose Europos NATO valstybėse galimybę.
Lietuvos kariuomenės analitikai yra pažymėję, jog siekis atsisakyti konstitucinio branduolinio ginklo draudimo sulaukia Rusijos propagandos dėmesio.
Dar rugsėjo pradžioje Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuva taptų Rusijos branduolinių ginklų taikiniu, jei leistų sąjungininkams savo teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą.
