Gabrielius Maldūnas jau buvo pasirinkęs banką: vienas kvietimas pakeitė visą jo karjeros istoriją

2017-ųjų vasarą Gabrielius Maldūnas paskelbė baigiantis profesionalaus krepšininko karjerą ir pradėsiantis dirbti banke.

Vis dėlto Jungtinėse Amerikos Valstijose įgytą ekonomisto diplomą jis pagal paskirtį panaudojo neilgai. Jau rugsėjį aukštaūgis sugrįžo į krepšinį – jo planus pakeitė Ramūno Cvirkos kvietimas į Kėdainių „Nevėžį-Paskolų klubą“.

„Iki šiol esu jam dėkingas“, – sakė G. Maldūnas, prisimindamas tuometinį pasiūlymą.

Krepšininkas pripažįsta, kad studijos buvo neįkainojama patirtis. Nors įgytos žinios dabar retai praverčia aikštelėje, išsilavinimas jam padeda kasdieniame gyvenime.

Šiuo metu G. Maldūnas Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“, žaidžia jau dešimtą sezoną iš eilės. Du sezonus jis praleido Kėdainiuose, o visus kitus – Panevėžio „Lietkabelyje“. Gimtojo miesto komandai 33-ejų krepšininkas atstovauja iki šiol.

Apie pasitraukimą iš krepšinio ir grįžimą į profesinę sritį jis nebegalvoja. Anot žaidėjo, kartą paleidęs krepšinį ir sulaukęs jo sugrįžimo suprato, kad antrą kartą to daryti nebereikia.

Apie išlikusį ryšį su krepšiniu, ateities planus ir studijų naudą G. Maldūnas papasakojo Krepsinis.net pokalbyje.

Sprendimą priėmė vos per savaitę

Praėjo daugiau nei devyneri metai nuo tada, kai krepšininkas paskelbė apie karjeros pabaigą. Pats G. Maldūnas sako, kad tas laikotarpis atrodo ir tolimas, ir netolimas – tarsi būtų buvęs visai neseniai, nors nuo tada jau sužaista daugybė sezonų.

Tuo metu jis buvo devynerius metus praleidęs užsienyje: septynerius JAV ir dvejus Ispanijoje. Lietuvoje norėjosi būti namuose, tačiau po ne itin sėkmingo sezono Ispanijoje klubai jo kaip žaidėjo nekvietė. Tuomet atsirado galimybė dirbti banke, kuriame jis anksčiau buvo atlikęs praktiką. Vienam darbuotojui išėjus atsirado laisva vieta, o G. Maldūnas pasiūlymą priėmė ir sprendimą priėmė per savaitę.

Jis nesvarstė grįžti į Lietuvą ir laukti krepšinio pasiūlymų. Krepšininkas save apibūdina kaip stabilumą vertinantį ir rizikuoti nemėgstantį žmogų, todėl nuolatinis neaiškumas jam nebuvo priimtinas. Banko siūlomas darbas suteikė stabilumo, nors atlygis, palyginti su tuo, ką galima uždirbti LKL, buvo nepalyginamas.

Dabar jis pripažįsta, kad sprendimas galėjo būti per skubotas, tačiau dėl jo nesigaili. G. Maldūno teigimu, gyvenimas vis tiek nuvedė ten, kur jis ir turėjo būti, o viskas galiausiai susidėliojo į savo vietas.

Karjerą pratęsti padėjo Ramūnas Cvirka

Atsisveikinti su krepšiniu tuomet nebuvo taip sunku, nors pats žaidėjas pripažįsta galbūt iki galo nesuvokęs, ką toks sprendimas reiškia. Nuo septynerių metų jo gyvenimas sukosi aplink krepšinį, todėl tik vėliau galėjo įvertinti, ką reikštų šios sporto šakos netektis.

Galiausiai jo sprendimu džiaugėsi visa šeima, išskyrus tėtį. Dabar, pasak G. Maldūno, visi mato, kaip istorija susiklostė. Jis pats šeimą taip pat sukūrė krepšinio dėka ir mano, kad viskas įvyko taip, kaip turėjo įvykti.

Didžiausią padėką už sugrįžimą į aikštelę krepšininkas skiria Ramūnui Cvirkai. Dar prieš išvykdamas į Ispaniją G. Maldūnas buvo apsilankęs Kėdainių klubo peržiūroje. Ten praleido kelias dienas, treneris jį įsiminė, tačiau netrukus žaidėjas pasirinko Ispanijos pasiūlymą.

Po dvejų metų R. Cvirka vėl pakvietė jį į Kėdainius. G. Maldūnas mano, kad gyvenime tokie dalykai neatsitinka be priežasties, todėl treneriui iki šiol jaučia didelę padėką.

R. Cvirką jis prisimena šiltai. Nors treneris buvo savitas ir ne su visais lengvai rasdavo bendrą kalbą, G. Maldūnui imponavo jo tiesumas. Jei kažkas nepatikdavo, treneris tai pasakydavo, o gerus ir blogus dalykus įvardydavo atvirai, nesistengdamas veidmainiauti.

Studijas pasirinko tam, kad suderintų mokslą ir krepšinį

G. Maldūno šeimoje mokslams buvo teikiama daug reikšmės. Dar nuo pradinių klasių jis stengėsi gerai mokytis, o jo pažymių vidurkis dažniausiai viršydavo 9. Panevėžyje krepšininkas mokėsi Balčikonio gimnazijoje, laikomoje viena geriausių Lietuvoje, tačiau joje praleido tik metus – vėliau išvyko į JAV.

Į Ameriką jis keliavo pirmiausia dėl diplomo, kartu nenorėdamas atsisakyti krepšinio. Tuo metu Lietuvoje suderinti studijas ir profesionalų sportą, jo vertinimu, buvo praktiškai neįmanoma.

Apie jaunų lietuvių išvykimą į NCAA G. Maldūnas kalba atsargiai. Jo manymu, šiandien dalis žaidėjų į JAV vyksta dėl geresnių sąlygų ir pinigų, o tai ne visada džiugina. Pats jis džiaugiasi, kad studijų metais tokios finansinės galimybės nebuvo, nes tai galėjo paskatinti rinktis kitą universitetą.

Jo tuometinis universitetas buvo vienas geriausių JAV, o studijos suteikė ne tik žinių, bet ir kultūrinės patirties, kuri liko visam gyvenimui. Krepšininko įsitikinimu, ne viską galima įvertinti pinigais. Vis dėlto jis pripažįsta, kad jei jauni žaidėjai uždirbtus pinigus panaudoja prasmingai, toks pasirinkimas taip pat gali būti vertingas.

Vykstantiems į NCAA G. Maldūnas pataria pirmiausia rinktis vietą, kurioje jų iš tiesų reikia. Būdamas reikalingas žaidėjas, jo teigimu, bus geriau išnaudojamas, laimingesnis ir turės daugiau galimybių tobulėti. Vien pinigų vaikytis jauname amžiuje jis nerekomenduoja, nors pripažįsta, kad kai kuriems sportininkams tai gali būti gyvenimą keičiantis uždarbis.

Kaip pavyzdį jis pateikė lietuvį Erną Valauską, kuris pasirinko G. Maldūno buvusį universitetą, nors kitur buvo sulaukęs finansiškai patrauklesnių pasiūlymų. Ši įstaiga dar nepriklauso universitetams, mokantiems žaidėjams pinigus, todėl Ernas net turės šiek tiek susimokėti, tačiau pasirinkimą lėmė noras įgyti patirties geroje mokymo įstaigoje.

Po krepšinio save mato sporto srityje

Profesinės ekonomikos žinios, kaip pats juokauja G. Maldūnas, per tiek metų išliko ne visos. Tačiau universitetas, jo manymu, suteikia gerokai daugiau nei vien konkrečios srities išmanymą. Studijos išmoko bendrauti, vykdyti užduotis, ieškoti informacijos, dirbti komandoje ir rašyti – šių įgūdžių paprastame gyvenime taip lengvai neįgytum.

Nors krepšininko karjera artėja prie antrosios pusės, ateitį jis taip pat sieja su sportu. G. Maldūnas yra baigęs Lietuvos sporto universiteto sporto edukologijos magistrantūrą, kelerius metus organizuoja vaikų stovyklas ir tikisi rasti savo vietą sporto pasaulyje.

Jis neatmeta administracinio ar vadybinio darbo galimybės. Trenerio profesija kol kas jo netraukia, nes G. Maldūnui svarbus stabilumas, o trenerio darbas, jo nuomone, tokio užtikrintumo nesuteikia. Dirbant su vaikais, be to, reikia daug kantrybės.

Kol jaučia jaudulį, apie pabaigą negalvoja

Patarti žaidėjams, kada tiksliai ateina laikas baigti karjerą, G. Maldūnui nėra lengva. Vis dėlto jis mano, kad svarbiausias kriterijus – jausmas prieš rungtynes.

Kartu su kitais krepšininkais, tarp jų ir Lipkevičiumi, jis yra kalbėjęs, kad kol prieš mačą jaučiamas jaudulys ir „drugeliai pilve“, kol norisi eiti į aikštelę, pasitraukti dar nereikėtų. Tačiau kai šis jausmas dingsta ir rungtynės tampa tik darbu, ateina metas sustoti.

G. Maldūnas sako, kad kol kas to nejaučia: prieš kiekvieną susitikimą vis dar patiria jaudulį. Todėl krepšininko karjerą jis tęsia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *