Kultūros ministras Lukas Alsys skeptiškai vertina leidyklos „Obuolys“ planus artimiausiu metu išleisti nacistinės Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio knygą „Mein Kampf“ („Mano kova“).
Ketvirtadienį BNS ministras sakė manantis, kad dabartinis laikotarpis Lietuvoje nėra pats tinkamiausias tokiai knygai publikuoti. Jo teigimu, galbūt reikėtų susilaikyti nuo kontroversiškų leidinių, net jei jie pateikiami su kritiniais komentarais.
Vis dėlto L. Alsys pabrėžė, kad knyga leidžiama su kritine medžiaga, todėl jai pasirodžius leidinį turėtų įvertinti mokslo bendruomenė. Ji galėtų spręsti, ar pateiktos pastabos ir įžvalgos atitinka šiandienos istorinį kontekstą bei šiuolaikinį praeities įvykių vertinimą.
Leidyklos „Obuolys“ leidybos projektų vadovė Daiva Latinienė BNS atsiųstame komentare teigė, kad sprendimas publikuoti A. Hitlerio knygą buvo svarstomas ilgą laiką. Pasak jos, tam įtakos turėjo tai, kad Lietuvoje šis tekstas jau prieinamas internete ir senesniuose leidimuose, tačiau be kritinių paaiškinimų.
D. Latinienė pabrėžė, kad leidykla rengia ne vien „Mein Kampf“ tekstą, o kritinį jo leidimą. Knyga, jos teigimu, yra pirminis istorijos šaltinis, kuriame dar iki A. Hitleriui ateinant į valdžią išdėstytos idėjos vėliau peraugusios į karą, Holokaustą ir milijonų žmonių žudynes. Norint suprasti šių įvykių raidą, esą nepakanka žinoti vien jų pasekmes.
800 puslapių leidinyje numatyta daugiau kaip 1,5 tūkst. išnašų, komentarų ir paaiškinimų. Juos parengė lenkų istorikas ir politologas Eugeniuszas Cezary Krolis (Eugeniušas Cezaris Krulis). Lietuviškam leidimui įžangą parašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys, taip pat prižiūrėjęs vertimo istorinį tikslumą.
Leidyklos atstovės teigimu, kritinio leidimo tikslas – padėti suprasti nacistinės propagandos veikimo principus, atpažinti melagingus teiginius ir jų manipuliatyvumą. Ji nurodė, kad nė vienoje leidinio vietoje Hitlerio tekstas nebus pateikiamas be papildomo konteksto: išnašose tikrinami jo teiginiai, paneigiami melas ir pseudomokslas, taip pat paaiškinama, kas tekste nutylima.
Knygą planuojama išleisti gruodžio pabaigoje, jos tiražas turėtų siekti 1 tūkst. egzempliorių. Leidykla tikisi, kad leidinys bus aktualus istorikams, politologams, žurnalistams, mokytojams ir studentams. Taip pat planuojamas viešas knygos pristatymas Lietuvoje, o leidinys bus dedikuotas nuo nacistinio režimo nukentėjusių žmonių atminimui.
Pirmąjį „Mein Kampf“ tomą A. Hitleris parašė Landsbergo kalėjime, kur buvo kalinamas po nesėkmingo Miuncheno pučo 1923 metais. Pirmasis tomas išleistas 1925-aisiais, antrasis – 1926 metais. Knygoje išdėstytos idėjos vėliau tapo nacistinės Vokietijos politikos pagrindu: joje įtvirtintos rasinės hierarchijos ir antisemitizmo nuostatos, demokratijos naikinimo, vieno neklystančio vado principai, taip pat teritorinės ekspansijos ir „gyvenamosios erdvės“ Rytų Europoje siekis.
L. Alsys pripažino, kad kritinis leidinio vertinimas gali būti reikšmingas istorijos mokslui, tačiau, jo teigimu, negalima pamiršti, kad tai yra nacistinio režimo tekstas. Ministras pažymėjo, jog tokiai medžiagai reikalingas naujas ir kritiškas vertinimas, panašiai kaip Lietuvoje kritiškai vertinamos sovietmečiu išleistos knygos ir sukurti meno kūriniai.
Ketvirtadienį leidyklą ir visas suinteresuotas šalis sprendimą persvarstyti paragino ir Izraelio ambasada Lietuvoje. Ji paragino parodyti istorinį jautrumą bei atsakomybę prieš visuomenę.
Ambasada pripažino akademinių ir istorinių tyrimų svarbą, tačiau pabrėžė skirtumą tarp kontroliuojamo mokslinio tyrinėjimo ir komercinio neapykantą kurstančio manifesto platinimo knygynuose. Jos teigimu, Lietuvos žydams, kuriuos iki šiol ženklina Holokausto palikta trauma, ši knyga nėra vien teorinis istorinis artefaktas – ji laikoma išskirtiniu genocidinės neapykantos simboliu.
Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnyje numatyta, kad nacistinės simbolikos demonstravimas ar platinimas yra draudžiamas. Už tokį pažeidimą gali būti skiriama iki 700 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams – iki 1,2 tūkst. eurų.
Tačiau Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyrius BNS nurodė, kad įstatyme numatyta išimtis. Atsakomybė netaikoma, kai nacistinė simbolika naudojama muziejų veikloje, visuomenę informuojant apie istorinius ar dabarties įvykius ir totalitarinius bei autoritarinius režimus, taip pat švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais.
Todėl ši išimtis taikoma ir A. Hitlerio knygos leidimui.

