Lietuvoje kuriamos integruotos antidroninės sistemos pirmuosius prototipus kariuomenė, tikimasi, galės pradėti bandyti 2027 metų pavasarį. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, kad kol kas nėra nustatyta, kada sistema įgis dronų naikinimo galimybes.
Pasak R. Kauno, 2027 metų trečią–ketvirtą mėnesį turėtų būti parengtas prototipas. Jis taptų pagrindu įvertinti, kiek dar reikės nuveikti, kad visos oro erdvės stebėjimo priemonės būtų sujungtos į vieną sistemą.
Ministras aiškino, kad projektas neapsiriboja radarais. Į bendrą sistemą taip pat turėtų būti įtraukti Lietuvoje diegiami akustiniai sensoriai, turimos kameros ir elektroninės žvalgybos priemonės. Kartu būtų plėtojamos ir kinetinių sprendimų panaudojimo galimybės, tačiau konkrečios datos, kada jos galėtų būti pradėtos taikyti – 2027 metų viduryje, pabaigoje ar kitu metu, – R. Kaunas kol kas neįvardijo.
Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame valstybės užsakyme dėl integruotos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos dalyvavo 19 įmonių. Pirminius pasiūlymus pateikė 12 bendrovių, o, ministro teigimu, 3–4 iš jų jau turi realius ir apčiuopiamus prototipus.
R. Kaunas tikisi sutartį pasirašyti dar šiais metais. Jis taip pat reikalauja, kad iki 2027 metų trečio–ketvirto mėnesio būtų sukurti prototipai, kuriuos kariuomenė galėtų pradėti praktiškai testuoti.
Lietuvoje kuriama sistema turėtų apjungti skirtingas oro erdvės stebėjimo ir dronų naikinimo priemones. Anksčiau R. Kaunas yra sakęs, kad ji turėtų būti sukurta iki 2027 metų pabaigos, tačiau darbus tikimasi užbaigti bent pusmečiu anksčiau.
Pernai lapkritį Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad per trejus metus Lietuva turi sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą. Joje turėtų dalyvauti kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba.
