Lietuvoje papildomo kaupimo pensijai poreikis yra didžiausias iš 41 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) išanalizuotos šalies. Organizacijos vertinimu, vidutinį atlyginimą gaunantiems vyrams, norintiems pensijoje užsitikrinti 70 proc. buvusio darbo užmokesčio, papildomai reikėtų skirti daugiau nei penktadalį savo pajamų. Apie tai praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
EBPO leidinyje „OECD Pensions Outlook 2026“ nurodoma, kad Lietuvoje teorinis papildomų pensijų įmokų poreikis viršija 20 proc. atlyginimo prieš mokesčius. Airijoje šis rodiklis siekia maždaug 19 proc., Lenkijoje – 17 proc., o visų šalių, kuriose nustatytas papildomo kaupimo poreikis, vidurkis yra 9,7 proc.
Lietuvos rodiklis išsiskiria tarp kaimynių
EBPO tyrimo duomenimis, Latvijoje ir Estijoje papildomai pensijai reikėtų atidėti apie 12 proc. pajamų.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad šie skaičiai atskleidžia papildomo kaupimo reikšmę, ypač tuo metu, kai Lietuvoje vykdoma pensijų kaupimo reforma.
Jo vertinimu, viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama galimybei atsiimti pensijai sukauptas lėšas, tačiau gerokai rečiau svarstoma, iš ko žmonės gyvens po 20 ar 30 metų. V. Rūkas pabrėžia, kad EBPO skaičiavimai leidžia suprasti, jog vien valstybinės pensijos gali neužtekti norimam gyvenimo lygiui.
LIPFA pateiktais EBPO duomenimis, 2025 metais Lietuvoje savanoriškai papildomai pensijai kaupė 9,8 proc. gyventojų. Lenkijoje tokiu būdu kaupė 60,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
ELTA primena, kad galimybė pasitraukti iš papildomo kaupimo pensijai antrojoje pakopoje gyventojams suteikta pernai. Seimas priėmė įstatymą, atvėrusį dvejų metų laisvo pasitraukimo laikotarpį – nuo 2026 metų sausio iki 2027 metų pabaigos.
