Vienas šeimos narys ima sausai kosėti, kitą dieną sukarščiuoja, o netrukus panašūs simptomai pasireiškia ir kitam namiškiui. Gripu susirgus vienam žmogui, kyla klausimas, ar likusieji dar gali išvengti infekcijos ir kokių veiksmų reikėtų imtis nedelsiant.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė su tokia situacija susidūrė ir savo šeimoje. Pirmiausia susirgo jos vyras, o po kelių dienų negalavimai prasidėjo vyresniajai dukrai.
Atliktas tyrimas patvirtino gripo A virusą. Tą pačią dieną dukra pradėjo vartoti gydytojos paskirtą oseltamivirą, o jau kitą dieną jautėsi gerai. Vis dėlto vaistas buvo vartojamas visas penkias gydytojos nurodytas dienas. Vėliau sausas kosulys prasidėjo ir vienerių metų dukrai, todėl K. Šnirpūnienė iškart kreipėsi į pediatrę. Ji pati ir sūnus nesusirgo.
Virusas gali plisti dar iki simptomų
Gripo plitimą šeimoje sustabdyti sudėtinga. Infekcija perduodama oro lašeliniu būdu kosint, čiaudint ar kalbant, o pirmieji požymiai gali pasirodyti tik praėjus 1–3 paroms po užsikrėtimo. Tuo metu žmogus gali dar nežinoti esantis viruso nešiotojas.
Susirgus vienam namiškiui, svarbios tampa kasdienės apsaugos priemonės: dažnas rankų plovimas, atskiri rankšluosčiai, taisyklingas kosėjimas ir čiaudėjimas bei reguliarus patalpų vėdinimas. Pasak vaistininkės, tokių įpročių reikėtų laikytis visą virusinių infekcijų sezoną, o ne tik tada, kai namuose jau atsirado ligonis.
Pažeidžiamiems artimiesiems reikia ypatingos apsaugos
Jei kartu gyvena vyresnio amžiaus, gulintis ar keliomis lėtinėmis ligomis sergantis žmogus, atsargumas turėtų būti dar didesnis. Esant galimybei, sergančiojo priežiūrą geriau patikėti sveikam šeimos nariui.
Sveikam žmogui rekomenduojama miegoti atskirame kambaryje, o patalpas vėdinti kelis kartus per dieną. Taip pat reikėtų naudoti atskirus indus ir kasdien dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius. Sergantysis, eidamas į sveiko artimojo kambarį, turėtų užsidėti respiratorių ir prieš tai nusiplauti rankas.
Savijautos pagerėjimas dar nereiškia, kad žmogus nebegali užkrėsti kitų. Sergantysis gripu gali išlikti užkrečiamas maždaug septynias dienas nuo ligos pradžios.
Pirmosios 48 valandos gali būti lemiamos
Įtariant gripą ir pakilus temperatūrai, verta atlikti gripo testą. Oseltamiviras veiksmingiausias, kai pradedamas vartoti per pirmąsias dvi paras nuo ligos pradžios, todėl delsti nereikėtų.
K. Šnirpūnienė pasakoja, kad jos vyras komplikacijų išvengė, o ligos simptomai nebuvo itin sunkūs. Tačiau vaistinėje ji mato ir kitokių atvejų, kai suserga visi šeimos nariai, o gripą lydi ne tik aukšta temperatūra, bet ir stiprūs galvos bei raumenų skausmai, viduriavimas ar vėmimas.
Gripo nereikėtų laikyti paprastu peršalimu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per 2025–2026 m. gripo sezoną Lietuvoje užregistruoti 86 mirties nuo gripo atvejai – daugiausia per visą daugiametę stebėseną. Maždaug keturi penktadaliai mirusiųjų nebuvo pasiskiepiję sezonine gripo vakcina.
Komplikacijos gali išryškėti net pasibaigus karščiavimui
Gripas pavojingas ne tik dėl ūmių simptomų. Virusas gali susilpninti organizmą ir sudaryti sąlygas bakterinėms infekcijoms, tarp jų – bakteriniam plaučių uždegimui ir kitoms bakterinėms kvėpavimo takų ligoms. Galimos ir sunkesnės komplikacijos: širdies raumens ar smegenų uždegimas bei sepsis.
Komplikacijos ne visada prasideda ligai pasiekus piką. Pavyzdžiui, širdies raumens uždegimas gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams. Todėl savo būklę svarbu stebėti visą ligos laikotarpį ir dar kelias savaites po jo, o savijautai pablogėjus kreiptis į gydytoją.
Mažiems vaikams būtina skirti ypatingą dėmesį. Karščiuojant, gausiai prakaituojant ir išgeriant per mažai skysčių jiems gali grėsti dehidratacija, todėl jų būklę reikėtų stebėti itin atidžiai.
Į įprastą dienotvarkę taip pat nereikėtų grįžti per anksti. Visiškai pasveikti gali prireikti 7–10 dienų, o komplikacijų rizika didėja, jei žmogus nesilaiko lovos režimo ir į darbą grįžta dar nepasveikęs.
Po kontakto su sergančiuoju skiepytis dar galima
Šį sezoną klausimų dėl apsaugos nuo gripo kilo ir todėl, kad pirmieji atvejai registruoti jau spalio pradžioje, kai pirmosios vakcinos nuo gripo dar nebuvo pasiekusios vaistinių. Be to, po skiepų imuninei sistemai pasiruošti reikia bent dviejų savaičių.
Vis dėlto vien kontaktas su sergančiuoju nereiškia, kad žmogus būtinai užsikrėtė. Jei simptomų neatsirado, skiepytis nuo gripo vis dar verta.
Vakcina laikoma veiksmingiausia gripo profilaktikos priemone. Ji šimtu procentų nuo ligos neapsaugo, tačiau gali palengvinti jos eigą ir sumažinti sunkių pasekmių riziką. Skiepai ypač svarbūs žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, astma ar kitomis plaučių ligomis, vartojantiems imunosupresantus, po chemoterapinio vėžio gydymo, taip pat mažiems vaikams.
