Valstybės kontrolė (VK), įvertinusi kitų metų biudžeto projektą, prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas gali didėti gerokai sparčiau, nei numato Vyriausybė. 2029 metais jis gali priartėti prie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Auditorių teigimu, projekte numatytas deficitas neapima dalies tikėtinų išlaidų, o realios biudžeto pajamos gali būti mažesnės, nei planuojama.
VK Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė pažymi, kad viešiesiems finansams kyla didesnis spaudimas, nei atspindi biudžeto projektas. Pasak jos, ne visos būsimiems biudžetams įtakos turėsiančios valstybės prievolės yra pakankamai įvertintos, nors jos jau egzistuoja.
Biudžete neįtrauktos dalis tikėtinų išlaidų
VK nurodo, kad į kitų metų planą neįtrauktos galimos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai, paramai Ukrainai ir kitoms reikmėms. Tuo metu pajamų dalyje numatyta gauti papildomus 197 mln. eurų dėl geresnio mokesčių administravimo.
Auditorių vertinimu, tokios priemonės poveikis yra labai neapibrėžtas, todėl šios sumos nereikėtų įtraukti į projekcijas.
VK prognozuoja, kad kitąmet deficitas sieks 5 proc. BVP, o 2028 ir 2029 metais – atitinkamai 5,8 ir 5,9 proc. BVP.
Seime svarstomame biudžeto projekte 2027 metų valstybės biudžeto deficitas numatytas 3,8 proc. BVP. Neįvertinus europinės išlygos dėl gynybos išlaidų, jis sudarytų 4,8 proc. BVP, o valstybės skola siektų 48,2 proc. BVP.
2028 metais projekte numatytas 4,6 proc. BVP deficitas, o be europinės išlygos – 4,7 proc. BVP. 2029 metais jis turėtų sudaryti 3,9 proc. BVP, ir toks pats dydis nurodomas skaičiuojant be išlygos.
Mastrichto kriterijai nustato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Finansų ministerija aiškina, kad jos ir VK deficitų prognozės skiriasi dėl skirtingų skaičiavimams naudojamų prielaidų.
Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad būtina ieškoti būdų tvaresniam biudžeto pajamų ir išlaidų balansui užtikrinti. Svarstomi didesnis cukraus mokestis, didesnis azartinių lošimų apmokestinimas, valstybės turto panaudojimo efektyvumo ir kai kurių įstaigų veiklos peržiūra.
Valstybės skola gali peržengti leistiną ribą
VK prognozuoja, kad valstybės skola didės sparčiau, nei numatyta biudžeto projekte, ir 2029 metais priartės prie 60 proc. BVP – Mastrichto kriterijuje nustatytos ribos.
Auditorių skaičiavimu, ši riba gali būti viršyta jau 2030 metais. Kartu augtų skolos aptarnavimo išlaidos: palūkanoms šiemet numatoma skirti apie 1 mlrd. eurų, o 2029 metais ši suma gali siekti 2,1 mlrd. eurų.
Dėl to vis didesnė biudžeto dalis būtų skiriama ne viešosioms paslaugoms ar investicijoms, o anksčiau prisiimtai skolai aptarnauti.
VK taip pat teigia, kad 2028–2029 metų biudžeto projekte nepakankamai įvertintos ankstesnės valstybės prievolės. Jos susijusios su viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didėjimu, papildomu pensijų indeksavimu ir didesnėmis valstybės įmokomis už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
Šios aplinkybės, anot VK, gali lemti didesnį valdžios sektoriaus deficitą, nei numatyta projekte.
Auditorių vertinimu, prie didesnio nei Vyriausybės šiemet patvirtintoje metinėje pažangos ataskaitoje numatyto deficito reikšmingai prisideda ir krašto apsaugos išlaidų karinei įrangai įsigyti korekcijos. Per metus jos vidutiniškai yra 0,8 proc. BVP didesnės.
Karinės įrangos, ginklų ir atsargų pirkimai apskaitomi kaupimo principu. Todėl deficite jie parodomi tuomet, kai atsiranda ekonominė nuosavybė, dažniausiai – pristatant įrangą.
VK teigia, kad net nepriėmus papildomų sprendimų dėl pajamų didinimo, valdžios sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu vis tiek viršytų 3 proc. BVP.
Net ir pritaikius laikiną europinę išlygą, pagal kurią ketverius metus į deficitą galima neįtraukti 1,5 proc. BVP gynybos išlaidų, biudžete numatomas grynųjų valstybės išlaidų augimas, VK vertinimu, viršija leistinas ribas.
Vyriausybei teks pagrįsti nukrypimą nuo taisyklių
Nepriklausoma fiskalinė institucija, įvertinusi 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektą, konstatavo, kad jis neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių.
Pagal Fiskalinės valdysenos įstatymą Vyriausybė turėtų pakoreguoti projektą taip, kad jis atitiktų fiskalinės drausmės taisyklę. Jei to padaryti nebus siekiama, turės būti pateiktas pagrįstas paaiškinimas.
VK taip pat tikisi priemonių plano, kuriame būtų nurodyta, kaip bus mažinamas nukrypimas nuo taisyklių ir kada numatoma jį ištaisyti.
Auditorių skaičiavimu, kad 2029 metais deficitas neviršytų Mastrichto kriterijaus ribos, jį reikėtų sumažinti daugiau nei 3 mlrd. eurų.
Kol kas, VK vertinimu, projekte nėra aiškaus plano, kaip vidutiniu laikotarpiu ketinama sugrįžti prie fiskalinės drausmės taisyklių.
Vien išlaidų efektyvumo didinimo tam nepakaktų. Reikėtų ieškoti papildomų pajamų: nuosekliai plėsti mokesčių bazę, peržiūrėti mokestines lengvatas ir gerinti mokesčių surinkimą.
